Prof. Vytautas Landsbergis socialinę lytį vadina „socialiniu būdu“. Ką sako teisė?

laikmetis.lt

Birželio 3 d. duodamas interviu LRT laidai „Dienos tema”, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir vienas Sąjūdžio steigėjų prof. Vytautas Landsbergis komentavo ir visuomenę judinančias temas – Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją.

Interviu metu V. Landsbergis teigia: „Sako, kad mes – nesubrendusi visuomenė. Mes pasiduodam gandams, gąsdinimams, monams, baubams. Paskelbkite tą Stambulo konvenciją, pakomentuokite kažkokį vieną žodį, koks ten neaiškus žodis „tai labai baisu“? Socialinė lytis. Aš jau pasiūliau – vadinkime „socialinis būdas“.

Žmonių įvairaus būdo yra. Ar tai negerai? Gal tai pavojinga? Gal turi būti visi vienodai sutvarkyti? Kai kurie dalykai yra labai paprasti, bet jie paverčiami sudėtingais, kad būtų galima aktualizuoti“.

Laikmetis.lt paprašė pakomentuoti pastaruosius teiginius teisininko Ramūno Aušroto. „Tarptautinės teisės praktikoje yra tokia taisyklė, kad priimant tarptautinę sutartį arba konvenciją yra nustatoma oficiali kalba. Šita taisyklė atsirado iš praktikos, nes konvencijas ratifikuoja skirtingos šalys, tad jas verčia į skirtingas kalbas, dėl šios priežasties gali skirtis tekstai”, – sakė R. Aušrotas.

Teisininkas pateikė pavyzdį, kad dvejose kaimyninėse šalyse, kurios ratifikavo tą pačią konvenciją, tarkime, dėl darbuotojų apsaugos nuo mobingo, galioja ta pati konvencija, tik skirtingas sąvokų turinys. Dvi šalys išsiverčia sąvokas ir apibrėžia jų apimtį. Sakykime, kad vienos valstybės pilietis kitoje valstybėje patiria mobingą dėl tam tikros priežasties, ir jam teigiama, kad konvencija jo interesų nesaugo. Tuo tarpu jis mano, kad pagal jo šalies vertimą konvencija saugo jo interesus. Tada gali kilti klausimas, kurį konvencijos vertimą galima taikyti: ar darbuotojo kilmės, ar tos šalies, kurioje jis dirba?

„Akivaizdu, kad šalys gali manipuliuoti konvencijos tekstais. Todėl, kad būtų išvengta tarptautinių ginčų ir konfliktų, yra nustatomos oficialios konvencijų kalbos. Kilus ginčui žiūrima į oficialų tekstą ir pagal jį interpretuojama, kokia reikšmė yra teisinga vienos ar kitos konvencijos normose.

Kalbant apie Stambulo konvenciją galioja tos pačios taisyklės: ji turi oficialius tekstus vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Jeigu kiltų klausimas, kaip yra suprantama sąvoka gender, būtų žiūrima į originalų tekstą. Taigi versti taip kaip nori tikrai nėra galima. Reikia žiūrėti kaip numato originalūs tekstai“, – kalbėjo teisininkas.

„Dar kitas aspektas. Konvencijoje  minimas nediskriminavimas dėl lyties (sex), socialinės lyties (gender) ir lyties tapatybės (gender identity). Jos nėra tapačios, nes kitu atveju būtų tik vienas žodis. Valdžios, siekdamos išvengti tam tikrų sunkumų ar visuomenės pasipriešinimo, į savo kalbą išsiverčia netiksliai arba sąmoningai klaidingai. Deja, Lietuvos erdvėje yra nuolat šiomis sąvokomis manipuliuojama“, – užbaigė R. Aušrotas savo komentarą Laikmetis.lt.