Kanadoje tėvas įkalintas, nes viešai nepritarė dukros lyties „keitimui“

Kanadoje gyvena vyras, kurį galima vadinti „tuo, kurio vardas neturėtų būti minimas“ (ang. Who Shall Not Be Named ): Robertas Huglandas. Tač...

Kanadoje gyvena vyras, kurį galima vadinti „tuo, kurio vardas neturėtų būti minimas“ (ang. Who Shall Not Be Named): Robertas Huglandas. Tačiau dėl teisingumo šio vyro vardą minėti svarbu. Dabar jis yra Kanados sąžinės kalinys.

Teisėjas išleido orderį dėl tėvo arešto, nes jis viešai nepritarė dukros lyties „keitimui“ ir toliau viešai į savo biologinį vaiką, mergaitę, kreipėsi kaip į dukrą, nesutikdamas jos laikyti vaikinu. Huglandas buvo apkaltintas teismo negerbimu.

Huglandas yra keturiolikmetės mergaitės tėvas, kuri identifikuojasi kaip translytė ir nori būti vadinama vyriškais įvardžiais. Huglandas ją ne kartą vadino dukra, nors Teismas tai draudė.

Antradienį (kovo 16 d.) 10 val. Vankuverio laiku, Huglandas pasidavė teismui, reaguodamas į Britų Kolumbijos generalinio prokuroro orderį, nurodantį jį suimti už panieką. Jis buvo suimtas ir pasodintas už grotų. Orderis buvo pasirašytas teisėjo Tameno kovo 4 d., 2021 metais.

Huglandas prieštarauja savo vaikui atliekamoms „lyties keitimo“ medicininėms procedūroms ir dar kartą pareiškė šį prieštaravimą, tikėdamasis išgelbėti savo vaiką nuo negrįžtamos žalos. Kanados medicinos sistema, teisinė sistema ir vaiko motina skatina vaiko socialinį ir medicininį pasikeitimą.


Nutarties santrauka:

“[1] AB, 14 metų translytis berniukas, kreipiasi dėl apsaugos orderio, kad apribotų savo tėvą, CD, nuo kalbėjimo, interviu davimo apie šią bylą, jos viešinimo ar dalijimosi A.B. asmenine ir medicinine informacija.

„a) CD draudžiama:

bandyti įtikinti AB atsisakyti gydymo dėl lyties disforija;

kreiptis į AB jo gimimo vardu; ir

vadinti AB mergaite ar moteriškais įvardžiais, kreipiantis tiesiogiai į AB ar trečiuosius asmenis;

“b) CD draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai per atstovą ar trečiąją šalį skelbti ar dalytis informacija arba dokumentais, susijusiais su AB lytimi, lytine tapatybe, seksualine orientacija, psichine ar fizine sveikata, medicinine būkle ar gydimu.”

2020 m. gruodžio 14 d. teisėjo Mazari teismas Huglandą privertė susitaikyti su keturiolikmetės dukters lyties keitimu ir liepė nevadinti savo biologinio vaiko dukra. Atsakydamas į tai, Huglandas pateikė Chartijos apeliaciją, sakydamas, kad turi teisę į žodžio laisvę.

Kai jis pasirodė šeimos teisme, teisėjas privertė jį atsisėsti į kalinių suolą, sakė Huglando advokatė Kerė Lind, nors jis ir nebuvo apkaltintas dėl nusikaltimo. Teisėjas vadino jį „kaltinamuoju“. Lind pateikė prašymą teisėjui nusišalinti, remdamasi tuo, kad visa tai buvo lemiama išankstinio nusistatymo.

Huglandas papasakojo savo istoriją. Vaikas turėjo sudėtingų problemų, tačiau teismas juos visus susiejo su lyties disforija. Tėvo santuoka su vaiko motina iširo. Jis sakė, kad 5-oje ir 6-oje klasėje jo dukra „įsiveldavo į bėdas dėl bendravimo su berniukais“, todėl jie pasirūpino, kad ji susitiktų mokyklos psichologu. 7-oje klasėje jis pastebėjo, kad ji nusikirpo savo ilgus plaukus ir pradėjo nešioti perukus. Jis pasakojo, kad ji buvo labai įsimylėjusi kelis vyrus mokytojus ir kartą bandė nusižudyti.

Huglandas sužinojo, kad mokykla rodydavo jo dukrai „SOGI 123“ – Britų Kolumbijos seksualinės ir lytinės tapatybės mokymo medžiagą, prilygstančią translyčių asmenų ideologijos „propagandiniams vaizdo įrašams“. 7 klasės sąrašuose jo vaikas buvo nurodytas kitu vardu. Mokyklos psichologas pakeitė jų vaiko vardą nepranešus tėvams. Mokykla savo iniciatyva „socialiai pakeitė“ vaiką (biologiškai mergaitę), padedant psichologei lyčių lygybės daktarei Wallace Wong.

Kai Huglandas lydėjo savo vaiką į Wong konsultaciją, psichologė patarė bręstančiai paauglei vartoti testosteroną. Wong nukreipė vaiką į vietinės ligoninės endokrinologijos skyrių. Tuo tarpu Huglandas ieškojo psichologinės sveikatos sprendimų, kaip padėti vaikui be vaistų.

Pirmųjų vaiko apsilankymų ligoninėje metu buvo sudarytas gydymo planas. Tiek vaikas, tiek jos motina – buvusi Huglando žmona – pasirašė sutikimo formą, kurioje aiškiai nurodyta, kad „gydymas“ buvo eksperimentinis, o tai reiškia, kad gydymą rekomenduojantys endokrinologai nežinojo ilgalaikio poveikio sveikatai.

Advokatė lyties tapatybės klausimais Barbara Findley atstovavo vaikui teisme. Teisėjas Boden priėmė sprendimą, kad geriausia vaiko interesams yra pažeisti ilgalaikę sveikatą siekiant, kad jos kūnas būtų panašesnis į vyrišką.

Huglandas, priešingai, mano, kad dukteriai reikia išsaugoti savo sveikatą, jei ji patektų tarp maždaug 85 procentų vaikų, kurie, pasibaigus brendimui, atsisako minties, kad yra priešingos lyties.

Jis pasakė: „Štai aš, sėdėdamas ten kaip tėvas, stebiu, kaip naikinamas visiškai sveikas vaikas ir aš nieko negaliu padaryti, kaip tik sėdėti nuošaliai, anot to meto teisėjo Boden. Aš galiu tik sutikti arba būti įmestas į kalėjimą.“

Boden Teismas nusprendė, kad tėvo pritarimas nėra svarbus. Teisėjas žengė dar vieną žingsnį ir paskelbė, kad mergaitės tėvai turi patvirtinti savo vaiko „lytinę tapatybę“ ir vadinti vaiką taip, tarsi tai, kad ji yra lyties neatitinkanti biologinė mergaitė, esanti translytė, reiškia, kad vaikas yra berniukas. Jeigu jis to nepripažįsta, tėvai bus nuteisti dėl nusikalstamos veiklos dėl smurto šeimoje.

Po posėdžio Huglandas davė interviu sakydamas, kad žmonės negali pakeisti lyties, o didžiulės egzogeninio testosterono dozės pakenks jo pažeidžiamai, biologiškai mergaitės sveikatai.

Teisėjas Mazari glaustai nuteisė Huglandą už smurtą šeimoje, remdamasis tuo, kad jis atsisakė naudoti vaiko norimus įvardžius. Mazari leido areštuoti Huglandą tuo atveju, jei jis kada nors vartos neteisingus lyties įvardžius, norėdamas kalbėti apie savo dukterį.

„Mazari nutarime pasakyta, kad galiu tik mano mintys gali prieštarauja Boden sprendimui. Teismas buvo pakankamai maloningas, kad netaikytų man minčių policijos, tačiau jie savo nuožiūra tvarkė visa kita.“ – sakė jis.

2019-ais Huglandas pakluso teismo nurodymams, tikėdamasis, kad dukrai skiriamas testosterono kursas bus nutrauktas. Tačiau 2020-ųjų sausį Aukščiausiasis Britų Kolumbijos Teismas paskelbė, kad vaikas turėtų tęsti testosterono gydymą. Be to, Huglandas gavo elgesio ribojimus, jam liepta ir toliau kalbėti apie savo biologinį mergaitiškos lyties vaiką vyriškos giminės įvardžiais.

Huglandas sako, kad „jie sukūrė šią iliuziją ir verčia tėvus joje gyventi.“

“Kas atsitiks, kai burbulas sprogs ir iliuzija išnyks?... Ji niekada negalės vėl būti mergaite sveikame kūne, kurį turėjo turėti... Šie vaikai to nesupranta. Koks trylikametis galvoja apie šeimos ir vaikų turėjimą?“ – sakė jis, apgailestaudamas dėl pavogtos savo vaiko ateities.

Huglandas davė interviu keliems skirtingiems Kanados žurnalistams. Transliacijos buvo slopinamos skaitmeninėmis priemonėmis, jam buvo grasinama nepagarba teismo procesams.

Huglandas klausė savęs, koks jis būtų tėvas, jei po dešimties metų dukra panorės „grįžti“ prie savo lyties ir klaus jo: „Kodėl tu nieko nepadarei, kad tai sustabdytum?  Nė vienas iš jūsų tada man neužkirtote kelio.“

Byla tęsiasi, kaip ir jo vaiko medicininis „lyties keitimas“.

Prieš pasiduodamas teismui, Huglandas jautėsi priverstas aplankyti savo vaikystės namus ir dalijosi savo mintimis.

„Galbūt vaikų išgelbėjimas yra svajonė... Bet aš taip nemanau! Važiuodama mačiau vaikus, vedžiojančius savo šunis, mačiau kartu žaidžiančius vaikus ir mačiau kartą, kuriai tėvai reikalingi labiau nei bet kada. Aš aplankiau visus savo šeimos namus. Vietas, kuriose aš augau. Prisiminiau, kaip mylėjau savo tėvus ir kaip man buvo reikalinga jų apsauga.“

Tai, jog tėvas pasiryžęs dėti tiek pastangų, kad protestuotų prieš jo dukrai vardan lyties tapatybės ideologijos daromus dalykus, tikrai jaudina. Jo pasiaukojimas, tikimės, padės daugeliui kitų vaikų nepatekti į šią siaubingą industriją.

Kanados valstybė pasielgė drastiškai neteisingai, institucionalizuodama transseksualias medicinos procedūras vaikams, o vėliau nustatydama griežtus saviraiškos suvaržymus, kad nuslėptų visą siaubą šiai vaikų kartai daromus baisumus. Atrodo, kad nenorima prisiminti Keiros Bell prieš „Tavistock“ nuosprendžio pasekmių Junginėje Karalystėje.

Gruodžio mėnesį Aukščiausiasis Teismas paskelbė Keiros Bell atliktą lyties tapatybės klinikos „Tavistock“ teisminę peržiūrą. Buvo nustatyta, kad vaikai, 16 metų ir jaunesni, nesugeba suteikti sąmoningo sutikimo vartoti brendimą stabdančius vaistus.

Teismo peržiūros posėdyje teismas paklausė „Tavistock“, kodėl jie neturi ilgalaikių duomenų apie vaikų, kuriems jie davė brendimo blokatorius, rezultatus. Jie atsakė, kad tyrimas buvo atliktas 2011 m., tačiau jis nebuvo paskelbtas, nes kol kas laukia vidinės peržiūros.

Vis dėlto „Tavistock“ paviešino duomenis žurnale be vidinės peržiūros dieną po to, kai Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo nuosprendį.

Duomenys patvirtino, kad 2011-2020 m. sparčiai didėjo skaičius vaikų, tarp jų - neoproporcingai daug mergaičių - , kurie buvo nukreipti į lyčių kliniką su lyčių disforijos diagnoze.

Klinika jau devynis metus žinojo, kad brendimo blokatoriai yra neveiksmingi, sukeldavo psichologines problemas bei buvo žalingi fizinei sveikatai. Ji nusprendė šią informaciją saugoti nuo pacientų, visuomenės ir, matyt, nuo paties teismo.

Teismas išklausė įrodymų, kad „Tavistock“ klinika davė vaikams medžiagų, apie kurias teigė: „kiek mums žinoma, blokatoriai nepakenks jūsų fiziniam ar psichiniam vystymuisi.“

„Tavistock“ brendimo blokatorių tyrimas patvirtino, kad Keiros Bell įtarimai buvo pagrįsti.

Tyrimas parodė, kad iš 44 vaikų, kuriems buvo skirti brendimo blokatoriai, tik vienas išvengė  „neteisingos“ lyties hormonų daugėjimo. „Tavistock“ tvirtino, kad abu „gydymo metodai“ nėra susiję ir kad vartojant blokatorius, vaikams nebūtinai tenka neteisingos lyties hormonai ir jie nebūtinai turi imtis chirurginio gydimo. Šis teiginys buvo paneigtas. Blokatoriai yra pagrindas chirurginiam gydimui, turintis įtakos viso gyvenimo sveikatai, o ne tiesiog teigiamą poveikį turintis „pristabdymo mygtukas“. Jie sukelia ilgalaikę žalą.

Tyrimas taip pat parodė, kad medicininiai eksperimentai su brendimo blokatoriais nepagerino vaikų psichinės sveikatos. Tiesą sakant, vaikai, naudojantys brendimo blokatorius, pasijuto blogiau.

Preliminarios išvados parodė, kad praėjus metams nuo blokatorių vartojimo pradžios, pastebimai padaugėjo teigiamai atsakančiųjų į pareiškimą: „Aš tyčia bandau sau pakenkti ar nusižudyti“. Tyrimo metu tai nebuvo pakartotinai tyrinėta.

Vaikai, kuriems buvo skirti blokatoriai, taip pat susidūrė su drastiškai sumažėjusiu kaulų tankiu ir ūgiu, kurių jie niekada negalės atgauti, todėl tokie vaikai bus labiau linkę į osteoporozę ir lūžusius kaulus.

Tyrimas vėlavo devynerius metus, per tą laiką tūkstančiams vaikų buvo atliktos lyties keitimo operacijos, kuriems išsivystė jatrogeninė osteoporozė ir sulėtėjęs augimas.

Belieka išsiaiškinti, ar teismas nagrinėja klausimą, kaip „Tavistock“ slepia gyvybiškai svarbius duomenis, kurie galėjo išgelbėti pažeidžiamus vaikus nuo visą gyvenimą trunkančio brendimo blokatorių poveikio.

Visa tai kelia klausimą, kodėl Justinas Trudeau ir ministras Deividas Lametti toliau stumia „Bill C16“ (C16 įstatymo projektą), gerai žinodami, kur tai veda: pažeidžiamų vaikų sveikata sutrikdoma ideologiniais tikslais.

Keiros Bell atvejis yra tarptautinio masto naujiena ir puikiai rodo, kas laukia translyčių „sveikatos priežiūros sistemos“ aukų. Bell apibūdino „Tavistock“ kaip „savimi pasitikinčią ir pavojingą kultūrą propaguojančią“ įstaigą, kuri jai padarė negrįžtamą žalą. Klinikos veikla teismo nutartimi faktiškai buvo nutraukta.

Robo Huglando vaikas gali neturėti tokios pat patirties kaip Keira Bell, kuri dabar būdama dvidešimties apgailestauja, kad gali nesugebėti tapti mama. Ji tikisi, kad lyčių klinikose nebebus įprasta nuslėpti nuo pacienčių mergaičių informacijos, kad „gydymas“ gali lemti, jog jos niekada nebegalės tapti mamomis.

Tačiau turėdamas keturias iš penkių galimybių atsisakyti ir neginčijamų įrodymų, kad „lytį keičiantys“ medicininiai eksperimentai kenkia kūnui ir nepadeda psichinei gerovei, koks protingas suaugęs žmogus dabar galėtų teigti, kad Huglando dukra turėtų toliau eiti šiuo keliu?

Mes su susidomėjimu stebime Huglando bylos vystymąsi ir tikimės, kad jo areštas ir įkalinimas gali tapti rezonansiniu įvykiu, atkreipiančiu šalies dėmesį į su vaikų „lyties keitimu“ susijusias problemas ir žiaurumus.

Parengta pagal Father jailed after referring to biological female child as his daughter



Susiję

Pažangos ideologija 1504259781218469163

Rašyti komentarą

6 komentarai

Pikc Kažinkavičius rašė...

Čia kaip laiko mašina, leidžianti pamatyti, kas mūsų laukia, jei neomarksistai Lietuvoje "prastums" Stambulo konvenciją.

x rašė...

Lietuvai ta konvecija kaip šuniui penkta koja. Juk tikras katalikas prieš uždrošdamas bobai snukin vis tiek nesidomi kokios ten konvencijos priimtos.

Beje, Lenkijoje ta konvenciją priėmė ne neomarksistai, o valdžioje esantys klierikai, bet laiko mašina per tuos metus mums nieko neparodė. O Kanadoje greičiausiai taip veikia nacionaliniai Trudeau liberalų įstatymai. Kaip ir Norvegijoje Barnevernet. Sukasi stambaus verslo smagračiai, gamina septynženkles sumas teisėjams, advokatams ir šundaktariams. O jei jau nukentėjo vaikai - ką gi, jiems tiesiog nepasisekė.

Unknown rašė...

Lietuva turi kovoti ,kad joje nevyktų toks žmonijos išniekinimas,tai žmonijos susiaikinimas.tikiu,kad sveikas protas nugalės.

Anonimiškas rašė...

Del Lenkijos, noreciau jus pataisyti. Lenku atveju konvencija pasirase ir ratifikavo butent Tusko leftistai, ne tik siaip valdzios klerkai. Pilieciu platforma savo poziurio i konvencija neslepe, skirtingai nuo pvz., Lietuvos konservatoriu iki dar visai nesenu liku

x rašė...

Deja, ne. Ratifikavo dar ne taip seniai, 2015ais, ir tai dare valdzioje buvusi konservatyviausia Kacinskio chebra.

Anonimiškas rašė...

Mano dukrytė, ir tik dukrytė. Tegu sodina, kankina, bet nebus joks sūnus.

item