Andrius Narbekovas. Stambulo konvencija – Trojos arklys

www.respublika.lt

Diskusijos dėl Stambulo konvencijos manęs nestebina, nes tai yra diskusijos dėl pasaulėžiūrinių dalykų. Nestebina, kad visuomenė susipriešinusi. Nestebina net tai, kad laikantieji save „praktikuojančiais katalikais” bando mokyti vyskupus, ką jie turėtų daryti, nes kiti katalikai esą klaidina visuomenę. Pastaruoju metu jau ne kartą matėme, kad net netikintys ir ateistai bandė savaip interpretuoti popiežiaus Pranciškaus pasisakymus, Bažnyčios mokymą, prisiminė net ir Šventąjį Raštą, kai jiems buvo naudinga.

Artėja laikas šitai konvencijai atsidurti Seime, artėja tiesos valanda, kada bus aišku, kas yra kas. Manipuliuoti tuo, koks yra Bažnyčios požiūris į Stambulo konvenciją, nėra kaip, nes tikrai praktikuojantys katalikai turi įsiklausyti į Bažnyčios mokymą, kurį Lietuvos vyskupai išreiškė savo kreipimusi. Stambulo konvencijos ratifikavimui Bažnyčia nepritaria. Vyskupų konferencijos kreipimesi sakoma: „Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą. ”

Gerai žinome posakį, kad „gerais norais kelias į pragarą grįstas”. Kas galėtų prieštarauti norui apsaugoti moteris nuo smurto? Kokias rimtas problemas, ratifikavus konvenciją, įžvelgia vyskupai? Savo kreipimesi jie pabrėžia, „kad kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti skirtumus tarp vyro ir moters, o pirmas šio proceso žingsnis – suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai – tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama. Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu, visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį”.

Ką reiškia „socialinė lytis” ir kokių rimtų problemų tai gali sukelti? Ši sąvoka yra kūrinys „gender teorijos”, kurią popiežius Pranciškus yra pavadinęs „ideologiniu kolonializmu”. Ideologinio kolonizavimo pagrindinis įrankis yra kalba. Keičiant kalbą, keičiama ir žmonių sąmonė.

Konvencijoje draudžiama diskriminacija dėl „lyties tapatybės”. Suprantama, kad diskriminacija yra nediskutuotinas blogis. Tačiau pagal „socialinės lyties” sampratą nesvarbu, koks gimei, nes lytis yra socialinis konstruktas. Štai JAV jau yra priskaičiuojama per 30 socialinių lyčių. Būtent tai sukuria rimtas problemas, gerokai svarbesnes nei privalomą bendrų tualetų įrengimą. Jei vyras taps „transmoterimi”, bet kas nors tokio asmens nelaikys moterimi, tas galės būti nubaustas. Galės būti nubausti mokytojai, jei nenorės berniuko, save laikančio mergaite, vadinti mergaite. Konvencijoje numatoma pareiga medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis” įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas.

Kadangi ratifikavus konvenciją, teisiškai ji įgyja viršenybę šalies įstatymų atžvilgiu, pagal ją privalėtume pritaikyti mūsų įstatymus. Todėl turime pagalvoti, ar norime, kad konvencija spręstų, kurias socialines normas turime naikinti ir kokius vaidmenis be lyčių stereotipų turime perduoti savo šalies vaikams.

Sąvokos yra reikšmingos ir būtent dėl jų kontroversiškumo, ypač dėl „socialinės lyties”, kai kurios šalys atsisakė šią konvenciją ratifikuoti. Socialinės lyties sąvoka sujaukia supratimą ne tik apie lytį, bet ir apie patį žmogų. Lietuvių kalbos žodyne žodis „lytis” suprantama, kaip iš prigimties kilusi, kaip duotybė, tikrai ne visuomenės apspręsta.

Lietuvos vyskupai pasisako už moterų prigimtines teises ir ragina ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, ragina stiprinti šeimų, sukurtų vyro ir moters santuokos pagrindu, identitetą.