Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į VRK dėl diskriminacijos LRT debatuose

Pilną kreipimosi tekstą galite rasti ČIA.

Penktadienį, rugsėjo mėn. 4 d. politinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vykdomos diskriminacinės Seimo rinkimų debatų organizavimo tvarkos. 

Nacionalinio susivienijimo teigimu, LRT pasirinktas laidų dalyvių atrankos principas, kai į LRT iniciatyva organizuojamas laidas dalyviai – kandidatų sąrašų atstovai – paskirstomi ne burtu keliu, o vadovaujantis sociologinės apklausos rezultatais, pažeidžia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą, diskriminuodama ne tik politinę partiją Nacionalinis susivienijimas, bet ir kitas naujai susikūrusias partijas. LRT šališkai teikia privilegijas kitoms politinėms partijoms, naudodama sociologinius tyrimus vykdančių komercinių bendrovių specialiai tam tikslui parengtas gyventojų apklausas, daugelyje kurių Nacionalinis susivienijimas sąmoningai  neminimas. 

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neįtvirtina sąlygos rengti LRT debatus, vadovaujantis sociologinius tyrimus atliekančių, todėl finansiškai priklausomų nuo užsakovų ir negalimų laikyti objektyviomis ir nešališkomis, komercinių bendrovių pateiktomis rekomendacijomis. Savarankiškų politinės kampanijos dalyvių susitarimai yra sudaromi laisva valia, jų teisė pasirinkti, su kuo nori diskutuoti, todėl šios teisės negali riboti ar reglamentuoti jokie komercinių bendrovių reitingai. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina galimybę diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupes (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaryti jų susitarimu, o jeigu tokie susitarimai nėra sudaromi – burtais, taigi jos numato galimybę derinti abu būdus, paskirstant savarankiškus politinės kampanijos dalyvius į grupes.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas nėra sudariusi nei susitarimo, nei traukė burtus.  

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas 2016-09-02 sprendime adm. byloje Nr. eR-2-492/2016 išaiškino, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygiateisiškumo principas pirmiausia užtikrinamas taip, kad galimybė sudaryti susitarimus yra nustatyta įstatyme, todėl bet kuris savarankiškas politinės kampanijos dalyvis žino apie tokią galimybę ir gali šia teise pasinaudoti, inicijuodamas ir sudarydamas susitarimą su vienu ar keliais kitais savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Lygiateisiškumo principas taip pat užtikrinamas sudarant lygias galimybes visiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams vienodomis teisėmis dalyvauti specialiose diskusijų laidose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, jiems suteikiamas vienodas laikas kandidatų pasisakymams.

Nacionalinis susivienijimas prašo Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją: 1) užtikrinti, kad rinkimų agitacija būtų organizuojama ir vykdoma visų dalyvių lygiateisiškumo pagrindais; 2) kadangi LRT organizuojamų debatų pagrindas – Norstat atlikta apklausa – neatitinka įstatyme numatyto lygiateisiškumo principo ir nesudaro sąlygų rinkiminių debatų metu užtikrinti realią konkurencinę aplinką, kuri yra tikrai laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų būtina sąlyga, įpareigoti LRT rinkimų debatus organizuoti įstatyme nustatyta tvarka.