Aštuonios ES šalys sutiko priimti migrantų iš Lesbo salos. Tarp jų - ir Lietuva

Balandžio 5 dieną Vokietijos nacionalinės ir tarptautinės televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“ pranešė, kad aštuonios Europos Sąjungos šalys sutarė priimti 1600 vienišų arba sergančių migrantų vaikų ir jaunuolių, šiuo metu laikomų Graikijos Lesbo saloje esančiame pabėgėlių centre.

Tarp prieš mėnesį šį įsipareigojimą priėmusių šalių - ir Lietuva. Kitos Europos Sąjungos narės, sutikusios pasidalinti migrantus: Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija, Airija, Suomija ir Bulgarija. Suomija pranešė priimsianti 150 vaikų, Prancūzija - 400. Kiek asmenų teigė ketinanti priimti Lietuva, kurios gyventojai apie šį sprendimą iki šiol informuoti nebuvo, nepranešama.

Vokietijos vyriausybė, priimdama su migrantų perkėlimu susijusius klausimus, nuo 2015 metų yra priversta elgtis atsargiai. Valdantieji supranta, kad jei priimant migrantus bus parodytas pernelyg didelis dosnumas, Europos Sąjungos partnerės gali palikti Vokietiją vieną tvarkytis su situacija. Kitų septynių šalių narių sutikimas prisidėti prie nutarimo iškeldinti migrantų vaikus iš Graikijos ir priimti juos pas save, buvo pakankamas Europos Sąjungos solidarumo ženklas, kurio Vokietijos vyriausybei reikėjo, kad ši imtųsi tokios avantiūros.

Deja, kaip apgailestauja Michael Stempfle, ARD (Vokietijos nacionalinio transliuotojo, kuriam Tagesschau priklauso) korespondentas, nuo šio sprendimo priėmimo iš Graikijos į Vokietiją ar kurią kitą iš aštuonių valstybių paimtas nebuvo nė vienas vaikas. Nesiimant veiksmų, viena iš šalių, Liuksemburgas, mėgina judinti klausimą iš mirties taško. Šalies užsienio reikalų ministras Jean Asselborn teigia, kad jei viskas vyktų pagal jo valią, Liuksemburgas, būdamas palyginti maža šalimi, jau prieš mėnesį būtų galėjęs priimti dvyliką Graikijoje laikomų nepilnamečių. Tačiau, pasak jo, procesą stabdo Graikijos vyriausybė, ilgai ir kruopščiai tikrinanti nepilnamečius, siekiančius prieglobsčio. Aiškinamasi, ar asmenys tikrai yra nepilnamečiai, ar jie atvyko į Europos Sąjungą savo laisva valia, ar buvo kieno nors priverstinai atvežti. Ministras pridūrė, kad Graikijos vyriausybė ir tarptautinės organizacijos kaip UNHCR (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras) ar IOM (Tarptautinė migrantų organizacija) ne visai sutaria, kurie vaikai turėtų būti pasirinkti perkėlimui į Europos Sąjungos šalis.

Po mėnesį trukusių svarstymų, atrodo, teigia Tagesschau, kad Liuksemburgas žengs pirmą žingsnį ir kitą savaitę, o gal net rytoj, priims minėtuosius dvyliką vaikų. Tam jau yra paruoštas lėktuvas bei, sutarus su Caritas organizacija, pasirūpinta apgyvendinimu Liuksemburgo šiaurėje.

Gerald Knaus iš „European Stability Initiative“ organizacijos, dirbančios su Graikijos politikais ir Europos Sąjungos šalimis, mano, kad dvylika nepilnamečių Liuksemburge atsidurs ne anksčiau nei šį penktadienį. Visgi, pasak Knaus, nors tai ir bus „labai svarbus ženklas“, mąstant apie saloje likusius 14 000 nepilnamečių yra aišku, kad tai „tik lašas jūroje.“

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Asselborn Liuksemburgo akciją taip pat mato kaip ledus pralaužiantį veiksmą ir tikisi, kad Vokietija, Prancūzija ir kitos migrantus priimti sutikusios šalys seks Liuksemburgo pavyzdžiu ir pradės priimti pabėgėlių centro gyventojus.

„Viliuosi, - kalbėjo Asselborn, - kad Prancūzija nelauks Vokietijos, o Vokietija nelauks Prancūzijos, kai tuo tarpu nieko taip ir nevyks. Veikti turime ne tik dėl vaikų gerovės, tačiau ir dėl pasauliui pristatomo Europos įvaizdžio.“

Vokietijos vyriausybė tuo tarpu išlieka pasyvi. Vis dar nėra aišku, ar Vokietija priims anksčiau Prancūzijos jai primestą migrantų skaičių, kuris siekia 400. Klausimas ir jo įgyvendinimas sulaukia skirtingo vertinimo užsienio ir vidaus reikalų ministerijose.

Parengta pagal užsienio naujienų informaciją