Bronislovas Genzelis. „LRT klastoja Lietuvos istoriją“

propatria.lt nuotrauka  www.respublika.lt - Būdamas Seimo nariu buvote darbo grupėje, kuri rengė Lietuvos nacionalinio transliuotoj...

propatria.lt nuotrauka 

- Būdamas Seimo nariu buvote darbo grupėje, kuri rengė Lietuvos nacionalinio transliuotojo įstatymo projektą. Kokią šiandien matote mūsų televiziją?

- Priklausau tiems, kurie labai nusivylę mūsų televizija. Rengdami Nacionalinio transliuotojo įstatymo projektą stengėmės, kad televizija būtų laisva. Šiandien ji tokia „laisva“, kad tapo pernelyg komercializuota. Nacionalinis transliuotojas tuo ir skiriasi nuo privačios televizijos, kad negali rodyti reklamos, jam leidžiama anonsuoti tik savo laidas, pardavinėti savo produkciją, jei ką gero sukuria. Bet ar jūs matote šiandien didelį skirtumą tarp komercinės ir nacionalinės televizijos? Ir ten, ir ten skamba reklama, tik LRT visa tai pavadino „rėmimu“. Praktiškai televiziją valdo tie, kurie turi pinigų.

- Bet vis dėlto žiūrite TV? Ką renkatės žiūrėti?

- Pažiūriu „Panoramą“, kitas žinių laidas. Komentarus įvairiomis temomis, kai į studiją kviečiamas vienas ar kitas žmogus nuomonei pareikšti. Bet tenka pripažinti, kad tie komentarai gana šališki, nes dažniausiai kviečiami tie patys pokalbininkai. Sakykime, laidų vedėja Rita Miliūtė, kurią gerai žinau dar nuo Sąjūdžio pirmeivių laikų, dabar tokia poniutė, kuri vienintelė žino galutinę tiesą. O per ją valdžia transliuoja savo „tiesas“. Ne tik apie ją galima taip pasakyti - nematau objektyvių pokalbių laidų vedėjų.

- Jūsų manymu, LRT laidų vedėjai labai šališki?

- Taip, jau iš anksto aišku, ką jie pasakys, ir kokius pašnekovus pasikvies.

- Neseniai šventėme Vasario 16-ąją, netrukus švęsime Kovo 11-ąją. Kaip jums patinka LRT programa per valstybines šventes?

- Tai, ką jie rodo, manęs netenkina. Sovietų laikais piktinomės, kad klastojama istorija. Bet dabar istorija klastojama ne ką mažiau, nei tada. Tik iš kitos pusės. Dabar žmonės, kurie prie Sąjūdžio prisidėjo vėliausiai, ar, kaip sakoma, įšoko į važiuojantį traukinį, daromi Sąjūdžio kūrėjais. O Sąjūdžio pirmeiviai ne tik užmiršti, bet anksčiau net buvo šmeižiami.

Puikiai žinome, jog be istorijos, be istorinės atminties negali egzistuoti valstybė. Ar LRT skiria pakankamai laiko istorinei atminčiai? Beveik neskiria. Arba sukuria tokį pseudokūrinį kaip televizijos serialas „Laisvės kaina. Sąjūdis“. Jame - Sąjūdžio diskreditacija. Tik Putino televizija galėtų taip sugalvoti, taip šmeižti Sąjūdį, kad kagėbistai, Amerikos CŽV inicijavo šį judėjimą.

Kalbino Irena Babkauskienė


Susiję

Jūratė Laučiūtė. Už mūsų, bet ne jūsų teises?!

propatria.lt nuotrauka  Prisimenate šūkį, su kuriuo Sovietų Sąjungos pavergtosios tautos ėjo ginti savo laisvės:  „Už jūsų ir mūsų laisvę!”? Mes tada supratome, kad negali būti tik „mano...

Alvydas Jokubaitis. „Dabartinė politika naudinga elitui, bet ne problemoms spręsti“

Propatria.lt nuotr. Visa dabartinė politika naudinga elitui išlikti ir politikams pasirodyti, bet ne problemoms spręsti ir reikalingiems sprendimams priimti, LRT.lt sako Vilniaus universiteto prof...

Boguslavas Gruževskis. Du scenarijai, kas laukia Lietuvos

2060 m. Lietuvoje bus apie 2 mln. gyventojų, iš kurių netoli pusės bus pensinio amžiaus. Visuomenė sparčiai senės, todėl trūks kvalifikuotos darbo jėgos. Tokias liūdnas prognozes pateikia sociologa...

Rašyti komentarą

16 komentarų

Pikc Kažinkavičius rašė...

"Priklausau tiems, kurie labai nusivylę mūsų televizija." - tai kad ji jau seniai nė velnio ne mūsų. ;)

Dronas rašė...

Kodėl manai, kad ne tavo? Tavo, tu už ją moki iš savo mokesčių. :)

Pikc Kažinkavičius rašė...

Na, tada sovietinė okupacija ir jos propaganda irgi buvo mūsų, nes mūsų mokesčiu jie irgi pasiimdavo. :)

Paulius rašė...

bet taip ir buvo. Mūsų. Atsiprašau už nuvalkiota banalybę - ji buvo mūsų, tik mes buvome rusų. Tiksliau - bolševikų. kaip dabar esame menševikų. bet televizija vis tiek mūsų :)

glorija rašė...

Sakote, "menševikų"... Man labiau panašu į anarchistinį kapitalizmą, paremtą liberalizmu. Jo, televizija mūsų - "objektyviausias nacionalinis transliuotojas".

Anonimiškas rašė...

eLeRTė sąmoningi negekelia objektuyvios istorinės analizės klausimų.
Sakykime, kad ir tokio: kodėl 194-ųjų okupacijos akivaizdoje Lietuvos visuomenė buvo tokia nevieninga? Juk, atrodytų, esant tokiam pavojui, visuomenė turėjo iškart susivienyti su Lietuvos armija, jos vadovais ir bendromis jėgomis priešintis agresoriui.
Tačiau neįvyko nieko panašaus - priešingai, visuomenė buvo tokia susiskaldžiusi, kad netrūko skundimo ir išdavinėjimo, galima sakyti, kad okupantais buvo naudojamasi kaip keršto įrankiu.
Arba: kaip Lietuvą pakeitė 1926-ųjų perversmas?
Pagalioau ir visai neseni įvykiai: kodėl iškart po Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo teisiškai apibrėžtas Lietuvos valstybės vadovo statusas?

Pikc Kažinkavičius rašė...

"Arba: kaip Lietuvą pakeitė 1926-ųjų perversmas?" - sumažino raudonųjų įtaką. Apmaudu, ne? ;)

Anonimiškas rašė...

Pikc, bijau, kad 1926-ųjų pervermas raudonųjų įtaką kaip tik sustiprino.
Pašalino smulkmę, kad įtaisyti stambesnius.

Anonimiškas rašė...

Kaip ir viskas paprasta, atėjom į laukinį kapitalizmą, ir beveik viską ėmė valdyti kapitalas, matyt kitaip nebūna, o kapitalizmas po socialkomunizmo, pasirodo labai keistas, po to vėl kažkas bus tik neaišku kas, taip ir gyvensim.

x rašė...

Kapitalizmas dar nebutu taip blogai, jei juo būtų protingai naudojamasi, bent jau taip Skandinavijos šalyse. Bet bėda, kad valstybės valdyme nėra nei sąžiningų, nei principingų, nei įstatymo ar Dievo rūstybės bijančių. Kapitalas valdo tik ten, kur šalies valdytojai tam kapitalui parsiduoda.

x rašė...

1926-ųjų perversmas panaikino demokratiją (tokia jau mada siautė to meto Europoj), pašalino kelis viešai matomus raudonuosius veikėjus, kelis šimtus nematomų, bet esminės raudonumo priežasties - žmonių skurdo - nepanaikino. Nelygybė, skurdas, valdininkija subujojo dar smarkiau, atitinkamai subujojo ir giliau pogrindyje tupintys raudonieji. Kai 1940m. sieną kirto bolševikai, juos pasitiko išverstaskūris gen.Vitkauskas ir raudonom vėliavėlėm mojuojantys ubagai, nebeturintys ką prarasti.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
SUSAN BENSON rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
Unknown rašė...

Čia vienas komentatorius paisto apie lygybę - nelygybę. Jos niekada nebuvo, nėra ir nebus. Kurie sukasi, dirba, netinginiauja, neišlaidauja, bet kokiai valdžiai esant gyvens ir nekeiks labai kitų, likimo.

x rašė...

Vatiniai tovariščiai labiausiai plojo 1940m. vasarą, kai prie sienos juos pasitiko ne laisvės gynėjai (ką bolševikai jau buvo patyrę Suomijoje), o visiški nuskurdėliai kuriems buvo tas pats kas juos okupuoja, o ir pats kariuomenės vadas rodė "pavyzdį": įstojo į SSSR KP, vėliau bezdėjo LTSR parlamente.

Anonimiškas rašė...

Tikrai taip, lygybės niekada nebus, bet ji plinta kaip virusas, ir platinama donkichotų, silpnapročių, arba tikrų niekšų, dengdamiesi komunistinę utopinę propoganda.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Italijos premjerė kalbėjosi su popiežiumi dėl taikos Ukrainoje derybų

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, gegužės 20 d., telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Uk...

Dominykas Vanhara. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų

Kaip žinia, vakar valdantieji, stūmę buldozeriu nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais drastiškai būtų didinamas nekilnojamojo turto apmokestinimas, vakar Seime sulaukė antausio, ka...

Pirmasis Popiežiaus paskyrimas: pakeistas skandalais pagarsėjęs Jono Pauliaus II instituto vadovas

Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

item