Lukas Arbočius. „Savo pareigą valstybei įvykdysim“

Mindaugo Šernos nuotrauka 

www.respublika.lt

Šį šventinį savaitgalį minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir prisiminsime tuos 20 mūsų šalies didvyrių, padėjusių parašus po dokumentu, kuriame skelbiama Lietuvos Nepriklausomybė. Patriotinis jaunimas visus neabejingus piliečius šią dieną, 18 valandą, kviečia į deglų eiseną, kuri prasidės prie Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje. Visoje šalyje plevėsuojant Trispalvėms vyks šventiniai renginiai, skambės sveikinimo kalbos. Šių renginių tradiciškai nepraleis ir 19-metis Lukas Arbočius. Teisės pirmakursis, drąsiai save vadinantis patriotu. Pokalbis su jaunuoliu apie tai, ką valstybinės šventės reiškia kartai, kuri gimė laisvoje šalyje.

- Šiemet Vasario 16-osios eitynėse dalyvausite trečią kartą, nors jums dar tik 19-ika. Ką jums reiškia valstybinės šventės?

- Visų pirma, valstybės šventės sukelia tikrai puikų vienybės ir bendrumo jausmą su visais Lietuvos žmonėmis. Lietuva - mūsų lietuvių vieninteliai namai, šiandien jie yra laisvi. Mes galime prisiminti mūsų tėvų, senelių, protėvių aukas už ją ir kartu atsidėkoti, nes be jų tikrai nebūtų nei Vasario 16-osios, nei Kovo 11-osios.

Aš pats studijuoti teisę pasirinkau iš meilės savo šaliai. Aš, kaip ir du mano broliai, esame aukšti, todėl daug metų žaidžiau krepšinį, kaip ir priklausytų tokio ūgio jaunuoliui. Tačiau kartu visada domėjausi istorija. Mane labai jaudino teisingumo klausimai ir tarnavimas savo valstybei. Todėl nusprendžiau rinktis teisininko kelią.

- Dažnai girdime, esą jaunoji karta nėra patriotiška, jie nekovojo už Nepriklausomybę, todėl nesupranta jos esmės.

- Taip, mano karta nekovojo už Lietuvos Nepriklausomybę, tačiau mūsų misija yra ją saugoti. Matydamas savo draugus, jų veiklą ir pozicijas, galiu teigti, kad mūsų karta savo pareigą įvykdys.

Savo aplinkoje retai kada galiu išgirsti apie nusivylimą Lietuva. Taip, jaunimas taip pat kalba apie Lietuvoje matomas problemas, tačiau tai nereiškia nepagarbos. Tiek mokykloje, tiek dabar universitete daugumą, su kuriais bendrauju, tikrai galima pavadinti patriotais.

Gal todėl, kad mane taip auklėjo, panašių pažiūrų žmonės yra ir mano aplinkoje. Mano atveju, tai atėjo iš šeimos. Mane visada domino mūsų Tautos istorija. Dažnai klausydavausi senelių pasakojimų. Juos girdint supratau, kad esame tie, kurie turime pasirūpinti savo namais. Šios šventės - tai priminimai, kad turime juos prižiūrėti. Galima pridėti ir tai, kad asmuo, kuris jungiasi į patriotines akcijas, tikėtina, bus mažiau abejingas valstybės reikalams, jausis pakylėtas, Tautos dalimi.

- Tai jaunimui netrūksta patriotiškumo jausmo?

- Patriotiškumo netrūksta, bet nuoseklumo tikrai trūksta. Girdime žmonių pasisakymus apie meilę šaliai, nors kitą sekundę tie patys veikėjai juodina mūsų Tautos herojus ir šmeižia istoriją. Tokia elgsena padeda mūsų priešams.

Labiausiai mane stulbina dalies Lietuvos inteligentijos nusiteikimas prieš mūsų valstybę ir ją kūrusius žmones. Mūsų šalį visada kėlė inteligentai. Dabar gi apima jausmas, kad plačioje visuomenėje meilės Lietuvai, būtent esamai tautinei Lietuvai, yra daug daugiau nei „elito“ gretose. Tarytum ieškoma jai alternatyvų, ilgimasi Abiejų Tautų Respublikos.

Šmeižiami rezistentai, ypač 1941 m. sukilėliai, plakamasi dėl holokausto, tarytum būtume jį inicijavę ar neturėtume daugiausiai pasaulyje žydų gelbėtojų. Režisierius Marius Ivaškevičius net sugebėjo pareikšti, kad nebereikia Vasario 16-osios šventės.

Tačiau tai, ką matome, tik įrodo, jog Vasario 16-osios šventės mums reikia gal net labiau nei kada anksčiau. Kol kas man sunku suprasti, kodėl tai vyksta. Gal tam tikri sluoksniai jau per gerai gyvena ir nebeturi tikrų problemų?

Atsisakius patriotiškumo, valstybė liktų bereikšme, o Tauta būtų pasmerkta išnykti su visa savo istorija ir papročiais. Nesunku nuspėti, ką didesni kaimynai padarytų tokiam apatiškam kraštui.

- Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms Vasario 16-osios proga?

- Palinkėčiau savyje rasti jėgų ir užsidegimo, kuris atvestų į deglų eitynes, o ne kaimyninės Lenkijos prekybcentrį ar ant sofos priešais televizorių. Visiems linkiu sveikatos ir gražios Valstybės atkūrimo dienos!

Kalbino Justina Gafurova