Nauja JT sutartis siūlo apibrėžti lytį kaip socialinį konstruktą

propatria.lt nuotrauka 

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja naująja sutartimi gali panaikinti šiuo metu tarptautinėje teisėje galiojantį lyties kaip „vyro ar moters“ apibrėžimą ir pritarti lyties kaip „socialiai sukonstruotos“ apibrėžimui. Naujasis apibrėžimas atvertų duris daugiau nei šimtui „lyčių“, kurias būtų privaloma pripažinti teisiškai.

Tarptautinės teisės komisija (toliau – Komisija) – nuolatinis pagalbinis JT organas – Generalinės Asamblėjos prašo atsisakyti šiuo metu tarptautinėje teisėje galiojančio lyties kaip „dviejų visuomenės lyčių, vyrų ir moterų“, apibrėžimo. Šis apibrėžimas numatytas Romos statute, skirtame Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimui, ir nurodo, kad sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.

Kairiosios politinės pakraipos Komisija apibrėžimą siūlo keisti naująja sutartimi dėl baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus žmoniškumui, kurią netrukus svarstys Generalinės Asamblėjos teisės ekspertai.

Savo rekomendacijoje Komisija cituoja „kelis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės baudžiamosios teisės patobulinimus“. Kaip pagrindą Komisija pasitelkia teisiškai neįpareigojančias žmogaus teisių organizacijų ir kitų tarptautinės teisės subjektų, skatinančių lyties kaip socialinio konstrukto pripažinimą, nuomones. 

Pavyzdžiui, Komisija cituoja JT nepriklausomą ekspertą smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės prevencijai, kuris rašė, kad lytis yra „kiekvieno žmogaus giliai jaučiamas vidinis ir individualus lyties patyrimas, galintis atitikti arba neatitikti lytį, kuri buvo priskirta gimus.“

Taip pat cituojamas Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras, kurio teigimu, lytis yra ne biologinė realybė, bet „socialinis konstruktas“, susijęs su „lydinčiais vaidmenimis, elgesiu, veiklomis ir požymiais, priskiriamais moterims ir vyrams, mergaitėms ir berniukams.“

Romos statuto lyties apibrėžimo panaikinimas tarptautinėje teisėje įtvirtintų lytį kaip socialinį konstruktą. Jis ne paprasčiausiai paliktų lyties apibrėžimą apsibrėžti kiekvienos šalies nacionalinėje teisėje, kaip kai kurie mano. Apibrėžimo atsisakymas turėtų teisinę galią tarptautinėje teisėje labai plačiai apibrėžti lytį.

Tikėtina, kad Komisijos prašymas Generalinėje Asamblėjoje sukels nesutarimų. Pastaruosius dvejus metus Komisija Generalinei asamblėjai ne kartą teigė, kad naująja sutartimi nekeis jokių Romos statute esančių apibrėžimų. Ir ji išsižadėjo savo žodžio dėl intensyvaus LGBT grupių lobizmo.

Negana to, Komisija visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad dauguma šalių nelaiko lyties socialiniu konstruktu. Iš tikrųjų Komisijos cituojami JT subjektai ir organizacijos žengia kur kas toliau nei daugelio šalių nacionaliniai įstatymai.

Už LGBT teises kovojančios grupės Amnesty International duomenimis, 2019 m. tik septynios šalys leidžia keisti lytį remiantis tik savęs identifikavimo pagrindu. Net maždaug keturiasdešimtyje kitų šalių, kuriose asmenims leidžiama teisėtai gauti nuo jų biologinės lyties besiskiriančią tapatybę, šalys riboja, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali tai daryti. Daugelyje šalių tapatybės keitimas leidžiamas tik po psichiatrinių išvadų nustačius lyties disforijos diagnozę arba atlikus chirurginę operaciją, keičiančią asmens lyties organus. Be to, kai kurios šalys reikalauja, kad žmonės išsiskirtų su sutuoktiniais ir neleidžia lyties pasikeisti vaikų turintiems asmenims.

Planuojama, kad atsakingas Generalinės Asamblėjos komitetas peržiūrės Tarptautinės teisės komisijos ataskaitą, apimančią naująją sutartį, spalio 28–lapkričio 6 dienomis.