Seime aptarti Vilniaus savivaldybės veiksmai naikinat valstybės istorinės atminties ženklus

Alkas.lt ekrano nuotr.

alkas.lt

Rugpjūčio 21 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) surengė pokalbį „Valstybės istorinės atminties įamžinimo teisinė aplinka: Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir Kazio Škirpos atvejis“.

Pokalbyje buvo aptarti visuomenės pasipiktinimą sukėlę pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo įamžinimo klausimai.

Pokalbyje pasisakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, LKVIAK nariai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai  Seime Stasys Tumėnas ir Eugenijus Jovaiša, Audronė Jankuvienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, Seimo narys Povilas Urbšys, visuomenininkė Astra Genovaitė Astrauskė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis, Lietuvos Nacionalinės Bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Ferdinadas Vaitiekūnas, Kovo 11-osios Akto signataras Saulius Pečeliūnas, istorikė, visuomenininkė prof. Rasa Čepaitienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos Garbės pirmininkas Jonas Burokas, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra, Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkė Angelė Jakavonytė.

J. Noreikos atminimo lentos klausimu pasisakę įstaigų ir organizacijų atstovai pritarė, kad būtina pakabinti atminimo lentą į jos ankstesnę vietą. Vilniaus mero veiksmai kalbėjusių visuomenininkų vertinti kaip galimai neteisėti, o istorikų nuomone, yra nepagrįsti ir pažeidžia istorinį teisingumą.

Paaiškėjo, kad nukabindama atminimo lentą J. Noreikai-Generolui Vėtrai Vilniaus miesto savivaldybė nors ir vadovavosi savo 2011 m. patvirtintu teisės aktu, „Pritarimo atminimo, informacinių lentų, įamžinimo ženklų įrengimo projektams tvarkos aprašu“, tačiau šis aktas nebuvo įregistruotas Teisės aktų registre. Be to, V. Bezaro įsitikinimu, atminimo lentos nuėmimas turėjo būti suderintas ir su LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybe. 

Bibliotekos direktorius  S. Narbutas priminė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, po to kai lenta po sudaužymo buvo suklijuota ir vėl pakabinta žadėjo nesiimti jokių veiksmų nederinęs su bibliotekos vadovybe.

LKVIAK narys S. Tumėnas atkreipė dėmesį, kad šis klausimas yra svarbus ir kitoms savivaldybėms ir pasisakė už tai, kad būtų suderintas vienas požiūris, suderintas „bendras mechanizmas“.

L. Dieninis pabrėžė, kad tokie veiksmai prieš tautinius simbolius vyksta sistemingai ir pagrindė savo teiginius kovos dėl Vyčio statybos Vilniaus Lukiškių aikštėje pavyzdžiu.

Pasak P. Urbšio, palyginusio Vilniaus mero veiksmus nukabinant J. Noreikos atminimo lentą su vandalo sudaužusio šią lentą kūju, R. Šimašiaus sprendimą nukabinti atminimo lentą apibendrindamas įvertino taip: „Vilniaus miesto meras inicijavo vandalizmo aktą“.

V. Valiušaitis atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus savivaldybei priimant sprendimą dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo buvo manipuliuojama informacija „…dideliame ekrane buvo parodyta citata, kuri nebuvo Škirpos, bet buvo priskirta Škirpai ir tuo pagrindu buvo priimtas nutarimas, tad kyla klausimas apie to sprendimo teisėtumą“. Pasak jo, Vyriausybės atstovas turėtų peržiūrėti šio posėdžio įrašą ir įvertinti šio sprendimo teisėtumą.

„Diskusijoje išryškėjo du esminiai dalykai. Pirma, reikalingas aiškesnis valstybinio lygmens atminimo ženklų reguliavimas. Šiandien esama daug „pilkų zonų“, kai nereglamentuotas nei lentų kabinimas, nei juo labiau nuėmimas. J. Noreikos lentos atvejis akivaizdžiai atskleidė šį chaosą. Antras klausimas dar svarbesnis. Lietuvos istorinės atminties, ir ypač – laisvės kovų, įamžinimas senokai tapęs Rusijos informacinio karo ir pastangų perrašyti mūsų istoriją taikiniu. Kai keliami skandalai dėl mūsų istorinių asmenybių įamžinimo, reaguodami privalome tai turėti galvoje. Šiandien vykstantis puolimas prieš 1941 metų rezistencijos dalyvius yra tobulai parankus visiems, norintiems paneigti lietuvių tautos antisovietinį pasipriešinimą arba sumenkinti jį kaip fašistinį ar nusikalstamą. Privalome protingai ir principingai priešintis tokiems mėginimams, nesvarbu, ar jų sukėlėjai būtų užsienyje, ar mūsų šalyje“, – diskusiją apibendrino prof. Arūnas Gumuliauskas.

Parengė Jonas Vaiškūnas.