Maksimilijanas Krahas. Nekompetentinga Merkel proteguojama fon der Lejen sugriaus Europos Sąjungą

Manoma, kad Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) taps Europos Komisijos prezidente [jau oficialiai tapo; straipsnis paskelbtas liepos 16 d. – vert. past.], gaus aukščiausias ES pareigas. Tačiau kas ji?

Niekas už Vokietijos ribų niekada apie ją negirdėjo, niekas jos neturėjo kandidatų sąraše. Jeigu eurokratai būtų laikęsi savo žodžio, jie būtų turėję nominuoti Manfredą Vėberį (Weberį) iš liberaliai konservatyvios Europos liaudies partijos. Tačiau galiausiai, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pageidavimu, Europos Taryba lyg iš dangaus nominavo ją.

Visų pirma, Ursula fon der Lejen yra Ernsto Albrechto dukra. Ilgametis ES biurokratas, Albrechtas savo karjerą baigė kaip Žemutinės Saksonijos žemės ministras prezidentas.

Dėl tėvo ryšių ji padarė stulbinamą karjerą nominaliai „konservatyvioje“ Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), partijoje, kuri kadaise buvo krikščioniška, demokratiška ir vieninga, bet kuri tokia nebėra, bent jau nuo Merkel atvirų sienų politikos laikų.

Namie pabuvusi Žemutinės Saksonijos žemės socialinių reikalų ministre, po to, kai Merkel 2005 metais tapo kanclere, fon der Lejen buvo paskirta federaline ministre ir nuo tada liko Vyriausybėje. Kiekvienose pareigose ji išpardavinėjo konservatorių vertybes, įžiebdavo pyktį ir varganai sužlugdavo, tačiau visada būdavo apdovanojama dar aukštesnėmis pareigomis.

2005 metais ji buvo paskirta šeimos reikalų ministre. Eidama šias pareigas, ji diegė politiką, skatinusią dviejų algų šeimos modelį [šeimą, kurioje abu sutuoktiniai dirba – vert. past.] – tradicinės šeimos prarado palaikymą. Jos daugiamilijoninės šeimos programos nepadidino dramatiškai žemo Vokietijos gimstamumo, tačiau paslinko šeimos sampratą gerokai į kairę.

Tačiau jos prasčiausi laikai prasidėjo, kai 2013 metais ji perėmė Gynybos ministeriją. Vakarų Vokietijos kariuomenė po II pasaulinio karo niekada nebuvo stipri, tačiau daugmaž atitiko NATO standartus. Ponia fon der Lejen ją visiškai sunaikino ir šiuo metu Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra ne kariuomenė, o veikiau kelia juoką.

Tankai negali važiuoti, lėktuvai ir malūnsparniai negali skraidyti, šautuvai negali deramai šaudyti, tačiau ponia fon der Lejen įvedė LGTBQ mokymą, uniformas nėščioms karėms ir įsteigė vaikų darželius darbuotojams. Ji užsipuolė karines tradicijas ir apkaltino ištisą aukšto rango pareigūnų sudėtį nesugebėjimu vadovauti. Po šešerių jos vadovavimo metų Vokietijos kariuomenė yra ne tik demotyvuota ir dezorientuota, bet ir prarado bet kokias politinio vadovavimo iliuzijas. 

Daugelis prieštaravimų, kuriuos kelia fon der Lejen vadovavimo gynybai laikas, susiję su jos bandymu panaudoti privačias užsakomųjų paslaugų įmones, kad pertvarkytų karinius pirkimus. Ji pasamdė Katriną Zuder (Suder), įmonės McKinsey & Company vadybininkę, kuri išstūmė visus karininkus ir daugiametę tarnybos patirtį turinčius pareigūnus ir Gynybos ministerijos vadovybėje sukūrė erdvę be kariškių.

Išlaidos visų rūšių konsultantams, įskaitant kompaniją McKinsey, kur vėliau grįžo Zuder, nepaprastai išaugo. Vokietijos spauda, paprastai visiškai paklusni Merkel Vyriausybei, susidomėjo šiuo skandalu, įskaitant gandus apie asmeninius abiejų moterų santykius.

Iškalbingas fon der Lejen vadovavimo nekompetencijos pavyzdys yra laivyno kadetų burlaivio atnaujinimas. Jo išlaidos, pakilusios nuo numatytų 10 iki 135 milijonų eurų, nutekėjo tamsiais keliais, o laivų statykla bankrutavo, kai tik ją pasiekė pinigai.

Net ir po kelių metų laivas, žinoma, vis dar nesuremontuotas. Bet kuriam despotui padarytų įspūdį šis atviros korupcijos ir nekompetencijos lygis.

Šiuo metu pradėtas fon der Lejen veiklos parlamentinis tyrimas. Akivaizdu, kad buvo pats laikas kanclerei Merkel iškelti savo brangios ministrės kandidatūrą Europos Komisijai.

Tačiau Merkel sumokėjo už šį sprendimą didelę kainą. Ji perleido Prancūzijai Europos centrinio banko vadovo vietą, kas užtikrina nulinių palūkanų politikos tąsą. Tai žlugdo Vokietijos viduriniąją klasę, kuri veikiau taupo savo pinigus, o ne juos skolinasi. Prancūzija ir pietinės ES šalys gali toliau didinti savo valstybės skolą, spausdindamos eurus, ir be pelno Vokietijai.

Dabar Europos Parlamentas yra paskutinė galimybė užkirsti kelią tam, kad ES Komisija atitektų į rankas politiko, kuris pateisina bet kokias prieš ES nukreiptas nuotaikas. 

Ji yra nekompetentinga, tiek yra aišku. Ji yra korumpuota – tai įrodo jos išlaidos išoriniams konsultantams be oficialaus patvirtinimo. Ir ji stumia kietą kairiųjų liberalų darbotvarkę, kovodama su visomis tradicijomis, nuo šeimos iki karinių.

Jos karjerą lėmė asmeninė globa, o ne kompetencija, sėkmė ir principingumas. Iškilimas iki Briuselio nėra jos strateginio plano rezultatas, o išsigelbėjimas nuo tyrimo ir persekiojimo namie, Vokietijoje.

Pamatysime, ar Strasbūro eurokratų dauguma išsirinks moterį, kurios paskyrimas įžeistų tariamai skaidrią ES demokratiją ir kurios ankstesnė veikla daro ją grėsme Komisijai. Jei kas nors Europos Parlamente nori sunaikinti ES – jis turėtų balsuoti už šią moterį.

Nesutikau nė vieno Europos Parlamento nario, kuriam patiktų ši kandidatūra. Tačiau esu įsitikinęs, kad daugeliui mano kolegų Merkel norai yra svarbesni už bendrąjį Europos gėrį. Turėdamas tai omenyje, netikiu, kad galėtume sutrukdyti šiai nedorai moteriai tapti aukščiausia ES valdininke. 

Dr. Maksimilijanas Krahas (Maximilian Krah) yra Europos Parlamento narys, atstovaujantis partijai „Alternatyva Vokietijai“, pirmą kartą išrinktas 2019 metais

Vertimas parengtas pagal publikaciją 'German Populist MEP: Incompetent Merkel Protege von der Leyen will Destroy the European Union'.

Išvertė Artūras Judžentis.