Visuomenininkai: Konstitucinis Teismas laužo Konstituciją, Seimui nerūpi

lrkt.lt nuotr.

respublika.lt

Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl vienalyčių „santuokų“, sudarytų užsienyje, supykdė Konstitucijos kūrėjus, signatarus, teisininkus, akademikus. KT išaiškinime jie įžvelgia suvereno atėmimą iš Tautos. Antradienį Seime vykusioje konferencijoje Seimo pareikalauta susirūpinti šiuo teismo sprendimu ir apginti šalies piliečių teisę turėti savo nuomonę.

Seimui parengtame rašte cituojama, kad sausio 11 d. KT išaiškinime įrašyta nuostata, kurioje teigiama, kad demokratine valstybe gali būti laikoma tik tokia valstybė, kuri vadovaujasi pagarba kiekvieno žmogaus orumui. „Pažymėtina, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais, inter alia viešąja tvarka, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, inter alia riboti pagal Konstitucijos užtikrinamą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo, be kita ko, santykių su kitais šeimos nariais, apsaugą“, - rašoma KT išvadose.

Visuomenininkai sako, jog šiame nutarime suformuluoti teiginiai, kurių turinys reiškia, kad Lietuvos žmonės, taip pat Seimo nariai, turintys savo įsitikinimus, kalbėdami apie konstitucinę šeimos sampratą, gali būti neteisūs, nes vadovaujasi neteisingomis nuostatomis ar stereotipais.

Tokio turinio teiginiai KT nutarime galimai prieštarauja net 8 Konstitucijos straipsniams. Šie teiginiai sukuria teisines prielaidas ateityje valdžios institucijoms nesiskaityti su žmonių nuomone dėl svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų, drausti Seimo nariams spręsti šeimos teisinio reguliavimo klausimus, remiantis savo įsitikinimais, nepripažinti žmonių teisės reikalauti referendumo dėl šeimos instituto konstitucinės sampratos išsaugojimo ar pakeitimo.

„Man teko dalyvauti visuose Konstitucijos rengimo etapuose. Šiandien Konstitucinis Teismas viršija savo įgaliojimus. Kai buvo pasakyta, kad KT sprendimai yra galutiniai, matome, kad KT jaučiasi neatsakingas prieš nieką, jaučiasi aukščiau Seimo ir Vyriausybės“, - antradienį vykusioje konferencijoje kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Bronislovas Genzelis.

Jam antrino ir profesorius Vytautas Daujotis, jis priminė konferencijos dalyviams buvusio KT pirmininko Egidijaus Kūrio 2010 m. Tadžikistane pasakytą kalbą. „Buvo tiesiai pasakyta, Lietuvos Konstitucija buvo pagrindiniu šalies įstatymu iki atsiradus KT. O šiandien Konstitucija kuria pati save, o Konstitucinis Teismas tapo šios savikūros įrankiu ir varomąja jėga. 2018 m. KT išaiškinimas, kad jų sprendimai negali būti neteisingi, yra savęs sulyginimas su Dievu“, - sakė profesorius. Jis atkreipė dėmesį ir į Konstitucijos 105 straipsnį, kuriame aiškiai nurodyta, jog dėl to, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai, KT sprendimų nepriima, tik teikia išvadas: „Sprendimą svarstant priima Seimas. Bet Seimas nusiplovė rankas, jis bet kokiu klausimu mieliau bėgioja sprendimo į KT. Seimas, kaip suvereno atstovas, turi imti valdžią į savo rankas.“

Todėl Seimui buvo įteiktas raštas, kuriuo reikalaujama, kad Seimas, remdamasis suinteresuoto asmens teisėmis, kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu paaiškinti, ar Konstitucinio Teismo nutarimo kai kurie teiginiai neprieštarauja Konstitucijai.

Filosofo Vytauto Rubavičiaus komentaras:

Suverenių teisių atėmimas iš suvereno yra susijęs su ES plėtros projektu. Bendroje ES nėra suvereno. Kas tada valdo ir kaip galima tą valdymą teisiškai padalinti? Pastaruoju metu išaiškėjo, kad savo įvairiausiais išaiškinimais ima valdyti Konstituciniai teismai. Jie vaidina deideologizuotus žmones, tačiau kaip tik ideologiniai mūšiai ir yra svarbiausi. Atkreipkime dėmesį į Aukščiausiąjį JAV teismą. Dėl vieno teisėjo skyrimo aiškiais politiniais tikslais verda didžiausi nacionaliniai mūšiai. Lygiai taip pat mes stebime didžiausias ideologijos kovas, kai sprendžiami šeimos klausimai Lietuvoje, tai stebėjome ir vykstant Rumunijoje.

Išnacionalinimas vyksta ir kitoje plotmėje - stengiamasi surasti ir įtvirtinti įvairius konstitucinės teisės kilmės šaltinius. Žmonių santykiai atsiejami nuo vaikų. Po mūsų KT išaiškinimo, kad šeima kyla iš įvairių jausminių dalykų, o ne iš santuokos, aš manau, kad sulauksime, kai teks pripažinti šeimas su gyvūnais. Nes tokia juridinė logika neturi stabdžių. Konstitucinis Teismas iš esmės veikia taip, jog jo nutarimai yra socialinės inžinerijos įrankis. Tai aiškiai matyti pačioje jautriausioje, šeimos sampratos keitimo plotmėje.

Mūsų KT pasako daug daugiau, ko gal nedrįstų vakariečių, dar išlaikančių suvereno supratimą, atstovai.

Parengė Justina Gafurova.