Vilniaus forumo pareiškimas dėl LRT vadovybės veiksmų, diskredituojančių Lietuvos valstybę

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla pastaruoju metu yra atsidūrusi visuomenės dėmesio centre dėl nacionalinio transliuotojo misijos nevykdymo, šališkos ir cenzūruojamos informacijos šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais skleidimo. 2018 m. atliekant parlamentinį LRT finansinės veiklos tyrimą atskleisti neskaidrūs finansinės veiklos ir viešųjų pirkimų atvejai, korupciniais santykiais grįstas nacionalinio transliuotojo valdymas, neskaidrus ir neefektyvus jo kūrybinės veiklos administravimas ir vykdymas. Tačiau LRT Taryba ir vadovybė nepaiso tyrimo metu atskleistų nepalankių faktų ir šalies piliečių reikalavimų sudemokratinti ir išskaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą. Užuot įsiklausius ir priėmus susidariusiai situacijai adekvačius sprendimus, imamasi net valstybės reputaciją menkinančių veiksmų. Siekdama bet kokia kaina išsaugoti savo privilegijuotą padėtį bei susiklosčiusius santykius su įtakingomis politinėmis ir verslo grupėmis, LRT vadovybė, pasitelkdama Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovus, ėmė skųstis tarptautinėms organizacijoms dėl  tariamo žiniasklaidos laisvės varžymo. 

2019 m. sausio mėn. Strasbūre vyko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) žiemos sesija. Sausio 24 d ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto posėdyje buvo surengti klausymai apie viešosios žiniasklaidos nepriklausomybę. Posėdyje dalyvavusi ir padėtį Lietuvoje pristačiusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išskirtinai pasižymėjo tuo, kad skundė savo šalį dėl politinių pastangų varžyti žiniasklaidos laisvę ir sujaukti esą gerai veikiantį LRT valdymą. Atitrūkęs nuo šalies visuomenės poreikių, pasidavęs įvairių grupuočių įtakai ir tarnaujantis jų interesams, nacionalinis transliuotojas siekia būti ginamas tarptautinėje erdvėje. Tokie veiksmai ne tik gilina LRT krizę, bet ir diskredituoja valstybę, kenkia Lietuvos reputacijai ir įvaizdžiui.    

Šalies piliečiai seniai reiškia nepasitenkinimą, kad nacionalinis transliuotojas nevykdo savo misijos. Tiesiogine didėjančio nepasitenkinimo išraiška tapo Tautos forumo steigėjų ir kitų visuomeninių organizacijų 2018 spalio 22 d. sukviestas mitingas prie LRT. Mitingo dalyviai pasigedo LRT eteryje nuomonių įvairovės svarbiausiais visuomenės saugumo ir valstybės gyvenimo klausimais, reikalauta sugrąžinti nacionalinį transliuotoją visuomenei ir pradėti jo atnaujinimą įgyvendinant seniai pribrendusias ir jo veiklos skaidrumą turinčias laiduoti valdymo bei visuomenės lūkesčius atitinkančias transliuojamo turinio permainas. 

Mitinge priimtoje dalyvių reikalavimus išreiškiančioje rezoliucijoje teigiama, kad deklaruotas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios ir suinteresuotų įtakingų grupių, atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei bei jo demokratinio valdymo ir veiklos viešumo principai liko neįgyvendinti, kad LRT įsitvirtino ir stiprėja ideologinė ir politinė ,,neteisingų“ pažiūrų cenzūra, o vienos tiesos režimas kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Rezoliucija buvo nusiųsta Lietuvos Respublikos  Seimo vadovybei, Kultūros ir Nacionalinio saugumo komitetams bei LRT Tarybai ir Generalinei direktorei. Visų šių institucijų vadovai buvo pakviesti susitikti su visuomenės atstovais ir atvirai bei dalykiškai aptarti susikaupusias nacionalinio transliuotojo veiklos problemas. 2018 lapkričio 15 d. Tautos forumo steigėjai kreipėsi į LR Seimo Kultūros komiteto pirmininką p. R. Karbauskį dėl  LRT veiklos neatitikties LRT įstatymui,  siūlydami surengti Seime susitikimą, kuriame dalyvautų Seimo Kultūros komiteto nariai, Seimo deleguoti LRT tarybos atstovai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Į šiuos geros valios pareiškimus nebuvo atsakyta. Tuo parodyta, kad Lietuvos valdžia ir LRT vadovybė nereaguoja į nacionalinį transliuotoją išlaikančių piliečių susirūpinimą LRT būkle ir jų teisėtus lūkesčius bei nėra pasirengusi dialogui su visuomene. Valdžios ir LRT vadovybės pozicija galutinai pavertė nacionalinį transliuotoją nomenklatūrinių grupuočių kovos dėl įtakos arena, o perkelta į tarptautinę erdvę, ši kova virto ir visos Lietuvos valstybės diskreditavimu. Moralinė ir politinė atsakomybė už tokį Lietuvos valstybės ir nacionalinio transliuotojo diskreditavimą tenka LR Seimo valdantiesiems ir opozicijai bei permainų vengiančioms LRT Tarybai ir administracijai. 

Siekdami nutraukti vis didesnį mastą įgyjantį Lietuvos valstybės dskreditavimą tarptautinėje arenoje esame priversti kreiptis į Europos Tarybos  Parlamentinę Asamblėją dėl Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams. Prašysime Asamblėją susipažinti su atlikto LRT finansinio veiklos tyrimo ataskaita, visuomenės lūkesčius atspindinčiais dokumentais ir teisėtais reikalavimais nacionaliniam transliuotojui. Europos Tarybos  Parlamentinei Asamblėjai pateikta medžiaga apie realią padėtį LRT neabejotinai padės tarptautinėms institucijoms ir užsienio šalių visuomenėms sužinoti, kad Lietuvoje žurnalistai nėra persekiojami už pažiūras ir nėra žiniasklaidos laisvės suvaržymų. Taip pat bus sudaryta galimybė tarptautinei bendruomenei įsitikinti,  kad Lietuvos valstybėje yra siekiama LRT finansinės veiklos skaidrumo ir iš nacionalinio transliuotoja reikalaujama tik daugiau atsakomybės bei atskaitomybės Lietuvos visuomenei.

Taip pat laikome savo pareiga įspėti, kad nesitaikstysime su jokiais valdančiųjų ir opozicinių politinių jėgų  mėginimais pajungti nacionalinį transliuotoją savo siauriems partiniams interesams aptarnauti. Tokiems mėginimams bus ryžtingai priešinamasi ir prireikus apie juos taip pat bus informuojamos tarptautinės institucijos bei užsienio šalių visuomenė.