D. Trumpas: vetuosiu visus prieš žmogaus gyvybės apsaugą nukreiptus teisės aktus

Vašingtone įvyko daugiatūkstantinė ir jau tradicine tapusi eisena „Už gyvybę“. Jos metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė vetuosiantys bet kokį žmogaus gyvybės apsaugą silpninantį teisės aktą, kuris atsidurs ant jo stalo.

„Šiandien aš pasirašiau laišką Kongresui tam, kad būtų aišku, jog jei jie ant mano stalo atsiųs teisės aktą, kuris silpnina žmogaus gyvybės apsaugą, aš jį vetuosiu. Ir mes turime paramą, reikalingą tokių veto išlaikymui. Kiekvienas vaikas yra šventa dovana iš Dievo“, – teigė D. Trumpas.

Kalbėdamas apie už dar negimusių vaikų gyvybių apsaugą kovojančius žmones JAV prezidentas sakė: „Tai yra judėjimas, besiremiantis meile ir pagrįstas kiekvieno žmogaus gyvybės kilnumu ir orumu.“

„Kuomet mes žiūrime į gimusio vaiko akis, mes matome grožį ir žmogaus sielą, ir Dievo kūrinio didybę. Mes žinome, kad kiekviena gyvybė turi prasmę ir kad kiekviena gyvybė yra verta apsaugos. Kaip prezidentas aš visada ginsiu pirmąją mūsų Nepriklausomybės deklaracijos teisę, teisę į gyvybę“, – pabrėžė D. Trumpas.

Už dar negimusių vaikų gyvybių apsaugą pasisakančiųjų eisenos tradicija gimė po sprendimo „Roe vs Wade“ byloje 1973 sausio 22 dieną. Šis sprendimas lėmė abortų Jungtinėse Valstijose legalizavimą federaliniu lygiu, dažniausiai pateisinant abortą ne objektyviomis medicininėmis problemomis, o vien subjektyviu pasirinkimu.

Jau dešimtmečius Jungtinėse Valstijose vyksta pasaulėžiūrinė diskusija ir teisinė kova. Aborto praktiką remiančios asociacijos argumentuoja, jog embriono fazėje esantis žmogus neturi savarankiškos ir saugotinos savasties, jog abortas išlaisvina moteris ir turi būti visuotinai prieinama, pigiai kainuojanti medicininė paslauga. Aborto praktiką kritikuojantys visų pirma pažymi, jog žmogiška gyvybė prasideda jos pradėjimo momentą ir tai galima puikiai argumentuoti šiuolaikiniu biologijos mokslu. Jei vertiname žmogišką gyvybę, ji neturi priklausyti nuo subjektyvių pasirinkimų prieš gimimą taip, kaip ji nepriklauso po gimimo. Iš arčiau pažiūrėjus į laisvą aborto pasirinkimą dažnai paaiškėja, kad jis lemiamas ne tikros laisvės, o baimių prarasti darbą, būti atstumtu partnerio ar šeimos, pagalbos nėštumo metu trūkumo. Dažnai abortas pasirenkamas dėl to, kad tuo kritiniu metu nežinoma apie alternatyvas. To vėlesnė kaina, psichologinė ir dvasinė, yra didelė, kaip liudija daug moterų, buvusių „už pasirinkimą“, pasirinkusių abortą, o vėliau tapusių judėjimų „už gyvybę“ narėmis.     

„March for Life“ nuotr.

Apie tai byloja šiemetinė maldos novenos, kalbamos nuo sausio 14 iki 22 dienos, intencija: kad „kiekvienas asmuo, kenčiantis dėl vaiko praradimo dėl aborto, atrastų viltį ir išgijimą Kristuje“. Tiems, kurie kenčia dėl tokio praradimo, dažnai tyloje, primenama, kad Dievas laukia ir drąsina prisiartinti prie Jo širdies, kuri trokšta atleisti. Niekada nevėlu siekti šio susitaikymo. Visiems patariama kalbėti Dievo Gailestingumo Vainikėlį už kenčiančius dėl vaiko praradimo, meldžiant jiems išgijimo ir taikos.  

JAV katalikų vyskupų konferencija taip pat administruoja „Rachelės projektą“ ir nacionalinį „Viltis po aborto“ interneto portalą bei telefoninę pagalbos liniją, kuriais užtikrina pagalbą, konfidencialią ir be teisimo, moterims galvojančioms apie abortą ir ypač jį patyrusioms: tikinčioms ir netikinčioms.

Beje, sausio 17-ąją, JAV senate įvyko dar vienas teisinis mūšis: 48 balsais prieš 47 buvo balsuota už tai, kad aborto praktika nebūtų finansuojama federaliniais fondais, atsižvelgiant į tai, kokia didelė dalis amerikiečių jai nepritaria arba norėtų ją sumažinti. Vis tik tolimesniems žingsniams reikia gauti bent 60 senatorių pritarimą.

Parengta remiantis vaticannews.va ir lifesitenews.com informacija.