Vytautas Sinica. Vaikų atiminėjimas, Miliūtė ir vienos tiesos žurnalistika

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 

Sekite autorių Facebook

Ilgai laukti nereikėjo. Pirmą nepagrįstai atimtų vaikų skandalo dieną žiniasklaida gynė viešąjį interesą ir jau atrodė, kad situacija nuo pernai metų gerokai pasikeitė. Bet vakar objektyvioji vienos tiesos laidų kūrėja Rita Miliūtė (Romo Sakadolskio vertinimas dar nuo 2009 metų, niekas nepasikeitė) į „Dienos temą“ pasikviečia tris pašnekovus. Spėkit kokius? Gal tėvus? Gal juos palaikančias organizacijas? Gal problemą pripažįstančius Seimo narius? Bent vieną iš jų? Ne.

Kol LRT portalas pluša sąžiningai informuodamas visuomenę, Rita Miliūtė į laidą pasikviečia viešai prisimelavusios ir nuo žmonių besislapstančios (literally, užsirakinusios) Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos viršenybę A. Jakavonienę. Ši imasi aiškinti, kad vaikai mušti „įrankiais“, esą „rykštele“. Primenu, kad čia ta pati tarnyba, kurios žemesnė tarnautoja atvirai melavo, kad paimtų vaikų motina buvo girta. Tikriausiai apie vaikų „nuolatinį mušimą“ tarnybai jau buvo žinoma ir surinkta kokių operatyvinių darbuotojų medžiaga, kad paimant vaikus iš Panemunės miškelio motina buvo išvežta vienoje mašinoje su tarnybiniu vilkšuniu, o po to parą kalinta su nusikaltėle. Pavojinga moteris visgi, galėjo ir pareigūnai nukentėti.

Dar Rita Miliūtė pasikviečia tarnybų pusėje stojantį ir masinius vaikų paėmimus didele pergale vadinantį Seimo narį Robertą Šarknicką. Kaip jam galėtų nepatikti Šakalienės reforma? Juk jis buvo vienas pagrindinių jos stūmėjų Seime ir gynėjų viešumoje pernykštės isterijos (sukėlusios net neeilinę Seimo sesiją) metu. Akivaizdu, gins pražūtingą reformą iki galo.

Minimaliam atskiedimui trečiasis pašnekovas - Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, tiesiogiai atsakingos už vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir priėmusios skandalingas grėsmės vaikui nustatymo ir vaikų paėmimo iš tėvų tvarkas, viceministrė V. Augienė. Kaip ir reikia tikėtis, ji atsakingai kritikuoja Kauno vaiko teisių tarnybą ir žmogiškojo faktoriaus nulemtas klaidas.

Tiesa, R. Miliūtė pirmiausiai norėjo pakalbinti ir pačią besislapstančią ir tėvus melagingais kaltinimais apibėrusios Kauno vaiko teisių tarnybos vadovę. Gaila, ši nedrįso komentuoti. O juk būtų patikimiausias informacijos šaltinis.

Kad pati reforma ydinga, o problemos sisteminės laidoje nė žodžio nenuskamba. Kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos apskrityse vykdo reidus po tėvų namų ir pačios vadina tai reidais, ir neranda jokių pažeidimų, bet vis tiek tais reidais viešai giriasi savo portaluose, čia nieko tokio. Po reformos visi tėvai laikomi potencialiais smurtautojais ir su tuo viskas, matyt, yra gerai. Kad apie nepagrįstus paėmimus žino turbūt kiekvienos kaimiškos apygardos vienmandatininkas Seime, bet visur tėvai tyli, nes bijo skandalų arba net yra prisakomi laikytis konfidencialumo, nes kitaip vaikų niekada nebeatgaus, visa tai nei problema, nei kalta reforma, palikusi begalinę laisvę kaip nori terorizuoti šeimas. Svarbu į laidą nepasikviesti nei vieno žmogaus, kuris galėtų ją suteršti pasakęs tokias šventvagystes.

Pasisakymai nebuvo nei labai šališki, nei skandalingi. Tačiau pašnekovų atranka buvo. Galbūt toks laidos tonas neatitinka pačios laidos vedėjos asmeninių pažiūrų? Gal ji nėra Šakalienės reformos šalininkė? Atsivertus 2017 metų sausio-kovo Miliūtės įrašus matyti, kad kaip tik labai aktyvi šalininkė. Ir tokio požiūrio laidas, kuriose nebūna nei vieno Šakalienės reformų kritiko, rengia nebe pirmą kartą. Štai kad ir 2017 metų vasario 19 dieną su dviem aktyviom reformos palaikytojom ir nei vieno oponento.

Rita Miliūtė neieškodama žodžių baisisi jai dėl šališkumo neseniai mestais kaltinimais, kaip jau įprasta švaistosi sarkazmu ir ironija, negaili komentarų mano kukliam asmeniui per jai kolegės Litvaitienės tam reikalui suteiktą Lietuvos radijo eterį. Suprantama, žmogiška. Ir visgi savotiškas trolinimas yra juoktis iš kaltinimų šališkumu, o kitą dieną rengti laidą apie Šakalienės reformos veikimą, į ją nekviečiant nei vieno tos reformos kritiko. Ko gero, laukime tęsinio.