Psichologas: atskyrimo nuo tėvų pasekmės vaikams – katastrofiškos

delfi.lt

Nors Kaune vaikai į šeimą grąžinti, tikėtina, kad patirta psichologinė trauma išliks dar ilgam. Tinklalapis washingtonpost.com, pasitelkiant psichologų tyrimų išvadomis, aprašė, kas vyksta vaiko kūne ir prote, kai jis prievarta atskiriamas nuo tėvų.

Žala ilgalaikė 

Anot specialistų, vaiko širdies ritmas padažnėja, organizme išsiskiria labai daug streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie streso hormonai ima naikinti dendritus – smegenų neuronų ataugas, kurios perduoda informaciją. Ilgainiui dėl streso ima žūti ir patys neuronai – ypač tai būdinga vaikų atveju – ir tai sukelia ilgalaikę žalą fizinei smegenų struktūrai, taip pat vaiko psichologinei būsenai.

„Poveikis katastrofiškas, – sako pediatrijos profesorius iš Harvardo medicinos mokyklos Charlesas Nelsonas. – Šiuo klausimu atlikta tiek daug tyrimų, kad jei žmonės apskritai atsižvelgtų į mokslą, niekada taip nedarytų.“ Vaikų, kurie buvo atskirti nuo tėvų ankstyvoje vaikystėje, smegenyse yra daug mažiau baltosios medžiagos, kurią iš esmės sudaro skaidulos, pernešančios informaciją smegenyse, taip pat daug mažiau pilkosios medžiagos, kurią sudaro smegenų ląstelės, atsakingos už informacijos apdorojimą ir problemų sprendimą.

Tyrimai parodė, kad tokių vaikų smegenų aktyvumas daug mažesnis nei tikėtasi. Vaikų, kurie buvo atskirti nuo tėvų iki dvejų metų amžiaus, intelekto koeficientas vėlesniame amžiuje buvo daug mažesnis. Jų „kovok arba bėk“ reagavimo sistema buvo nepataisomai sutrikdyta. Stresinės situacijos, kurios kitiems žmonėms paprastai išprovokuoja fiziologines reakcijas – padažnėjusį širdies ritmą, delnų prakaitavimą – šiems vaikams nesukeldavo jokio atsako. 

Pažeidžiamas pamatinis dalykas

 

Didžiausią nerimą mokslininkams kelia šios žalos mastas ir trukmė. Kitaip nei kitos kūno dalys, dauguma smegenų ląstelių neatsikuria ir neatsinaujina. Vaikų atskyrimas nuo tėvų turi tokias griaunančias pasekmes todėl, kad pažeidžiamas vienas iš pamatinių ir svarbiausių ryšių žmogaus biologijoje. Vos gimę vaikai emociškai prisiriša prie žmogaus, kuris jais rūpinasi, ir atvirkščiai, sako Lisa Fortuna, Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro direktorė iš Bostono medicinos centro. Tyrimai parodo, kad „oda prie odos“ kontaktas nulemia naujagimio raidą. „Šio kontakto metu mūsų organizme išsiskiria hormonai, tokie kaip oksitocinas, kurie sustiprina ryšį, padeda mums prisirišti“. Nuo šio santykio priklauso vaiko saugumo jausmas.

Pasak L.Fortunos, dauguma vaikų, kurie per prievartą buvo atskirti nuo tėvų, vėlesniame gyvenime patiria potrauminį streso sutrikimą, nes neuronai ima nereguliariai aktyvuotis. 

„Smegenų dalis, atsakinga už situacijų ir dalykų klasifikavimą į pavojingus ir saugius, tokių vaikų atveju nebeveikia taip, kaip turėtų. Dalykus, kurie nekelia pavojaus, jie suvokia kaip pavojingus“, – sako ji. 

Ištyrus Australijos aborigenų vaikus, kurie buvo prievarta paimti iš šeimų, taip pat išryškėjo ilgalaikės neigiamos tokio sprendimo pasekmės. Užaugę tokie vaikai beveik dukart dažniau buvo suimami ar teisiami už nusikaltimus, 60 proc. dažniau turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurtinio elgesio bei dukart dažniau kentė priklausomybę nuo lošimo. Tyrimai parodė, kad Kinijoje – kur vienas iš penkių vaikų gyvena kaime be tėvų, išvykusių dirbti kitur – paliktieji vaikai vėlesniame gyvenime dažniau kenčia nuo nerimo sutrikimo ir depresijos. Kiti tyrimai parodė, kad atskyrimas yra siejamas su padidėjusia agresija, užsisklendimu ir pažinimo funkcijų sutrikimais.