Liudvikas Jakimavičius. Dėl stumiamo dvigubos pilietybės referendumo
Nereikėtų suvelti sudėtingos problemos į neatnarpliojamą Gordijaus mazgą. Tu gali būti išvažiavęs gyventi nors į Antarktidą, ir gyventi t...
https://www.propatria.lt/2018/09/liudvikas-jakimavicius-del-stumiamo.html
Problemų atsiranda tuomet, kai tu dėl kažkokių sumetimų pats savo valia atsisakai Lietuvos pilietybės, priimdamas kitos valstybės pilietybę, ir įsipareigodamas kitai valstybei. Nei ES, nei NATO nėra amžinos struktūros. Jos gali iširti ir visiškai neaišu, kam tu būsi įsipareigojęs. Jokia kita valstybė neprievartauja tavęs daryti tokius apsisprendimus, pasirenki juk pats. Išvažiavimo motyvų nereikia painioti su apsisprendimo dėl pilietybės situacijomis, - tai visiškai skirtingo lauko dalykai.
Taip, atsiranda ir kita problema, kad kitoje šalyje gimę vaikai automatiškai tampa tos valstybės piliečiais, nežiūrint to, kad abu tėvai gali būti Lietuvos piliečiai. Tokie atvejai turėtų patekti į Pilietybės įstatymo lauką, kaip „Atskiri atvejai“, kurių gali būti net labai daug, ir jokių nepageidautinų pasekmių jie negalėtų sukelti, nes atskiras atvejis visiškai nereiškia, kad tai retas atvejis, paprasčiausiai įstatymą reikią matyti ir taikyti kuo platesne apimtimi, siekiant ne bausti ir mažinti piliečių skaičių, užsimerkus taikant jo problemiškas nuostatas, o suvokiant, kad lietuvių šeimoje gimęs vaikas pagal kraujo, o ne geografijos principą automatiškai yra Lietuvos pilietis. Kūdikis juk negali pilietybės atsisakyti savo valios apsisprendimu. Konstitucinis Teismas čia yra priviręs labai neskanios košės, vaidindamas labai kategorišką instituciją ir beatodairiškai laikydamasis įstatymo raidės.
Kitas dalykas, ko mūsų žmonės nesupranta, nes propaganda daugeliui yra sujaukusi šiuo klausimu protus, kad tautybė ir pilietybė nėra tapatūs dalykai. Tautybę kiekvienas gauna iš Dievo, o pilietybė yra politinis konstruktas, valstybės pamatinis sandas. Neturėsim valstybės - nebebus ir reikalo kalbėti apie visokias pilietybes, nesvarbu - viengubas, dvigubas ar trigubas. Taigi, pilietybė suponuoja įsipareigojimą valstybei, nesvarbu, kaip toli nuo jos begyventum geografiškai. Jei tave šaukia atlikti karinės tarnybos, o tu slapstaisi, dėdamasis, kad tavęs niekas nebesieja su šia valstybe, tai manau, kad turėtų būti kažkoks labai aiškus mechanizmas, kaip tavo pilietines teises suspenduoti, neatimant pilietybės. Tai, be abejo, gali pakenkti tavo palikuonims, kurie gal keiks tave visą gyvenimą už tavo plevėsiškus apsisprendimus, dėl kurių ir pačiam bus visą gyvenimą nenuplaunama gėda, kai jie tavęs seno paklaus, - o kodėl tu atsisakei tokios gražios šalies pilietybės?.. Ar vien dėl pinigų?
6 komentarai
"Tokie atvejai turėtų patekti į Pilietybės įstatymo lauką, kaip „Atskiri atvejai“" - nebūtinai: tai gali būti laikinas statusas - iki pilnametystės, o pilnametystės sulaukęs asmuo turi apsispręsti, kurios valstybės piliečiu jis nori būti, ir tiek.
Tokie atvejai turėtų patekti į Pilietybės įstatymo lauką...
Turetu, bet nepatenka. Neklaidinkite skaitytoju. Teoriskai ir dabar Lietuvos pilieciai, pilietybe igije gimdami, o veliau gave kitos valstybes pilietybe, irgi galetu patekti i tu paciu atveju lauka. Bet, kaip isaiskino KT ir kuo labai dziaugiasi visos tradicines partijos, to nera. Deja ar beje, kaip norit
Dvigubos pilietybės prašo Lietuvos piliečiai, o ne stumia kažkokie antilietuviški sąmokslininkai. Ir prašo būtent todėl, kad skiria tautybę ir pilietybę. Dvigubos pilietybės prašo todėl, kad nori lygybės sų su kitais dvejose skirtingose politinėse konstrukcijose Pavz. Lietuvos ir Latvijos, jei žmogus išvyko į Rygą gyventi. Tačiau į Rygą išvykęs žmogus ir latvių pilietybę gavęs (tad ir lygias teises ir pareigas su latviais) žmogus tautiškai nesijaučia latviu, o lietuviu.
Tuo tarpu pernelyg absoliutus tautybės ir pilietybės sukabinimas ir naudojamas argumentu prieš dvigubą pilietybę. Jis gražus, efektingai skamba, patriotiška. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio, nes realiai Lietuvoje niekada nebuvo vienos tautos-vienos pilietybės.
"Viena lietuvių tauta" yra teorinė melagystė ir fikcija, nes REALIAI taip niekada nebuvo ir nėra, ir nebus. Nuo LDK laikų, prieš tai ir po to, Lietuvos teritorijoje gyveno įvairiausių žmonių ir ne visi buvo agresoriai-invazoriai.
Nekalbant apie tai, kad garsusis Simonas Daukantas kokius žemaičius laikė atskira tauta/kalbą nei "lietuviai", o "žemaičių" ir "lietuvių" susumavimas tik į "lietuvius" yra vos šimto metų senumo ideologinė operacija. Na, žemaičius susumavo, o ką daryti su krūva kitų, turinčių gudiško, ukrainietiško, totoriško, vokiško kraujo, gyvenančius čia šimtmečiais? Ar su žydais, kurie kol nebuvo išskersti sudarė didelę populiacijos dalį?
O ką daryti su mūsų kilmingomis giminėmis, kurios sudarydavo santuokas galios ar turto perspektyvoje? Kad ir tuo pačiu Algirdu ir jo žmonomis slavėmis ortodoksėmis? Ir palikuonimis? Kas tad tas Algirdas: nutautėjęs išdavikas ar vis tik Lietuvos Didysis Kunigaikštis?
Realiai lietuviai buvo dominuojantis branduolys, tačiau niekada nebuvo vieninteliai mūsų valstybės ir visuomenės kūrėjai. Pilietybę susieti vien su tautybe, dėti lygybės ženklą tarp jų - yra istorinė nesąmonė ir ateities paralyžavimas. Mintis, kad tik tokia sąsaja išgelbės Lietuvą yra visiškai iliuzinė, matant kaip jaunimas mąsiškai šiandien juda ne vien iš Plungės į Vilnių, bet iš Vilniaus į Olandiją pasimokyti, į Ispaniją praktikai, į Norvegiją padirbėti, į Italiją pailsėti.
Reikia išsipagirioti nuo minties, kad šitoks lietuvis yra toks pat, kaip vyskupo Valančiaus aprašytas tūlas geras žemaitis iš Palangos, Jūzupas, pas vokiečio meistro kriaučystės išmokęs ir po kaimus ėjus.
Didysis klausimas yra ne pilietybė, o tautybė nepriklausomai nuo pilietybės, nuo kelionių, nuo studijų ir darbo patirties kitose šalyse.
Pirma, dėl nusišnekėjimo ""Viena lietuvių tauta" yra teorinė melagystė ir fikcija, nes REALIAI taip niekada nebuvo ir nėra, ir nebus." - žr. LR Konstitucijos preambulę. ;)
Antra, dėl "Realiai lietuviai buvo dominuojantis branduolys, tačiau niekada nebuvo vieninteliai mūsų valstybės ir visuomenės kūrėjai." - jokia kita tauta ar etninė bendruomenė nebuvo MŪSŲ TAUTINĖS valstybės ir visuomenės kūrėja. Buvo atskiri įvairių tautų ar bendruomenių atstovai - bet tai visiškai kitas dalykas.
Trečia, dėl "Dvigubos pilietybės prašo Lietuvos piliečiai, o ne stumia kažkokie antilietuviški sąmokslininkai. Ir prašo būtent todėl, kad skiria tautybę ir pilietybę" - toli gražu ne - kitaip nebūtų postringavimų apie "prigimtinę teisę" arba dar idiotiškesnių - "ne valstybė davė pilietybę, ne jai ją ir atimt!". O dėl "antilietuviškų sąmokslininkų" - daugybinė pilietybe a) dar labiau paskatins emigraciją ir svetimų valstybių pilietybių prisiėmimą (kas susilpnins jų ryšius su Lietuva) ir b) pilną Pietryčių Lietuvą "priveis" separatistiškai nusiteikusių Lenkijos piliečių (kas paaštrins ne tik vidaus, bet ir tarptautines problemas - Lenkijos elgesys tikrai suagresyvės, nes taigi SAVO PILIEČIUS gins).
O taip, preambulė "lietuvių tauta – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę" yra absoliuti juridinė fikciją. Ir labai pamokanti.
Pamokanti ta prasme, kad žmonės skaito kaip karalius Mindaugas konkurencija (mirtina) prieš kitus ambicingus giminaičius ir negiminaičius, užkariavimais kai reikia, suvienijo KELIŲ genčių teritorijas, diplomatija su teutonais ir Roma gavo tarptautinį pripažinimą, ir kaip paskui tas dalykas, taip pat užkariavimais ir vedybų diplomatija, išsiplėtė į visą Lietuvos Didžiają Kunigaikštystę iki "juodosios jūros", ir galų gale yra mūsų valstybingumo pagrindas. ir TUO PAT METU deklaruoja, kad "lietuvių tauta įsteigė Lietuvos valstybę":)
Jo, jo, romėnų tauta įsteigė Romos imperija, rusų tauta caro imperiją, o lenkų tauta - lenkijos karalystę 9 amžiaus pabaigoje:)
Čia tik vienas iš daugelio profesionalų parašytų straipsnių apie tai, kaip "lietuvių tauta valstybę kūrė" :)
http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20081/mindaugas-ir-latgaliai
Frazė "lietuvių tauta kūrė Lietuvos valstybė" yra demokratinės ideologinės sistemos (nežinau ar mūsiškiai signatarai daugiau rėmesi prancūzišku ar amerikonišku modeliu) išraiška, kuri mažai ar nieko bendro neturėjo su Mindaugo, Vytautu Didžiuojojo ir kitų mūsų valstybės tėvų mentalitetu bei darbo būdais.
ProPatria ir jos fanai mėgaujasi ES juridinę fikciją priešpastatydami prieš dabartinę realią Lietuvą. bet kai reikia patiems suprasti "vienos tautos-vienos valstybės" fikciją, palyginus su realia mūsų krašto istorija, tai kažkaip susitraumuoja iš vidaus...nes va, šita fikcija tai jau sava...
Rašyti komentarą