Rektoriui atsitraukus, VU komunikacijos vadovas blokuoja jo kritikus

Prieš kurį laiką Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas kreipėsi į VU centrinę akademinės etikos komisiją bei į privačią advokatų kontorą dėl filosofijos magistrantūros studento Vytauto Vyšniausko straipsnio „MG Baltic“ korupcijos tinkle – ir universitetas, reikalaudamas paneigti straipsnyje paskelbtą ir tikrovės neva neatitinkančią informaciją.

Šeštadienį, rugpjūčio 4-ąją, savaitraštyje „Respublika“ buvo išspausdintas paneigimas: „2018 m. birželio 19 d. paskelbtoje Vytauto Vyšniausko publikacijoje „Politinės korupcijos byla“ apie Vilniaus universitetą paskelbti duomenys „<...> nusikalstamų struktūrų veikimas jos [TSPMI] viduje išvešėjęs jau visą dešimtį“ neatitinka tikrovės.“

Šią naujieną socialiniame tinkle pranešus Vilniaus universiteto viešosios komunikacijos vadovui Ervinui Spūdžiui, ne venas akademinės bendruomenės narys ėmė dalintis šia žinia ir pateikti ją kaip neabejotiną V. Vyšniausko prisipažinimą melavus ir visišką atsitraukimą nuo savo teiginių.

Vilniaus universiteto Tarybos narys, Filologijos fakulteto profesorius Paulius Subačius teigė: „Netrukus jiems teks paneigti ir daug ką kita, ką prirašę ir prikalbėję“, pridurdamas, kad mažai kas galėtų pasiekti tokias „šmeižto ir sąmokslų išradinėjimo žemumas“, panašiai reaguota ir kitur.

Tačiau netruko išaiškėti, kad pirminiai rektoriaus komandos reikalavimai buvę visiškai kitokie. Kaip rodo V. Vyšniausko, vos gavusio advokatų prašymą, paviešinti duomenys, paneigimas turėjęs skambėti taip: „2018 m. birželio 19 d. paskelbtoje Vytauto Vyšniausko publikacijoje „Politinės korupcijos byla“ apie Vilniaus Universitetą paskelbti teiginiai MG Baltic korupcijos tinkle – ir universitetas“; Neskaidrūs konkursai, akademinės laisvės varžymas ir asmenų persekiojimas TSPMI atrodo visiškai akivaizdus, nes nusikalstamų struktūrų veikimas jos viduje išvešėjęs jau visą dešimtmetį neatitinka tikrovės ir pažeidžia Vilniaus Universiteto dalykinę reputaciją.“

Kitas Vilniaus universiteto studentas Martynas Katelynas, kuris ir priminė seniau paviešintą prašyto paneigimo turinį, E. Spūdžiui ties jo pasidalinta naujiena pradėjo kelti viešus klausimus. Kaip teigia M. Katelynas, buvo reikalaujama paneigti 5 teiginius:

1) kad universitetas yra korupcijos tinkle;

2) kad TSPMI organizuoja neskaidrius konkursus;

3) kad TSPMI varžo akademinę laisvę;

4) kad TSPMI yra persekiojami įvairūs asmenys;

5) kad TPSMI dešimtmetį išvešėjęs nusikalstamų struktūrų veikimas.

Taip pat buvo reikalaujama įvardyti, kad buvo pažeista VU dalykinė reputacija. Tačiau paneigtas buvo tik 1 teiginys iš 5 reikalautų, taip pat neliko prierašo dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

M. Katelynui keliant klausimus, kodėl buvo atsitraukta ir iš šių 6 reikalavimų liko įgyvendintas tik 1, VU komunikacijos vadovas atsakinėjo tik kaltindamas studentą sąmokslo teorijomis ir klaidingomis interpretacijomis, o į prielaidą, kad likę nepaneigti teiginiai yra teisingi, atsakė, kad „sudėtinga komentuoti visišką absurdą“.

M. Katelynui pradėjus daryti logiškas išvadas, kad jeigu buvo reikalauta paneigti melą, o iš 5 teiginių paneigtas tik 1, tai likę teiginiai yra teisingi, nes kitaip arba ir toliau būtų reikalaujama jų paneigimo, arba būtų siekiama teisminio įpareigojimo vykdyti šiuos reikalavimus, o kadangi tai nedaroma, tai buvo suprasta, kad teisme tų teiginių paneigti nebūtų įmanoma, E. Spūdys studentą socialiniame tinkle užblokavo, o jo papunkčiui logiškai surašytą komentarą su išvadomis ir klausimais tiesiog ištrynė.

Iš pradžių sakęs, kad „su publikacijos autoriumi konfliktą išsprendėme tikrai pakankamai konstruktyviai“, VU komunikacijos vadovas, nebeturėdamas argumentų į išaiškėjusius faktus, kad iš tiesų rektorius su advokatais atsitraukė, pralaimėję ginčą dėl 5 reikalavimų iš 6 ir supratę, kad šiais klausimais V. Vyšniauskas veikiausiai yra teisesnis, „konstruktyvų sprendimą“ ėmė komunikuoti destruktyviai – naikindamas priėjimą prie išsakytos kritikos, faktų ir argumentų.

Paskelbto paneigimo ir anksčiau paviešinto paneigimo akivaizdaus skirtumo kontekste VU komunikacijos vadovo parodyta nekonstruktyvi reakcija, neatsakyti elementarūs klausimai, dalykiškų komentarų trynimas ir paaiškinimo visuomenei vengimas verčia manyti, kad kaip V. Vyšniausko melo pripažinimą pateikti bandomo konflikto baigtis iš tiesų yra visiška rektoriaus komandos kapituliacija 5 iš 6 klausimų, dėl kurių buvo kilęs konfliktas. 

Iš to logiška manyti, kad nepaneigti teiginiai nuo pat pradžių buvo teisingi, todėl rektoriaus komanda nesugebėjo išsireikalauti jų paneigimo. E. Spūdys, nesugebėjęs pateikti kitokio paaiškinimo, kartu mįslingai užsiminė, kad šie nepaneigti teiginiai „tikriausiai bus kito ginčo objektas“, sukeldamas įtarimą, jog galbūt vis dėlto bus einama teisminiu keliu siekiant ir kitų teiginių paneigimo, tačiau prieštaraudamas savo ankstesniam teiginiui, kad „konfliktą išsprendėme tikrai pakankamai konstruktyviai“.