VF pareiškimas: diktatūrą įvedęs A. Žukauskas privalo pasitraukti

www.vilniausforumas.lt Šių metų birželio 12 dieną Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė nutarimą, kuriame teigiama, kad prof. Vyt...

Šių metų birželio 12 dieną Vilniaus universiteto (VU) Senatas priėmė nutarimą, kuriame teigiama, kad prof. Vytautas Radžvilas neturėjo galimybės dalyvauti konkurse VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (VU TSPMI) profesoriaus vietai užimti, nes konkurso sąlygos buvo personalizuotos. Akivaizdu, kad jos buvo specialiai pritaikytos G. Vitkui, einančiam TSPMI Tarybos pirmininko ir Europos studijų katedros vedėjo pareigas ir prof. A. Ramonaitei. VU Senato nutarimu buvo kompetentingai ir oficialiai patvirtinta, kad prof. V. Radžvilas buvo eliminuotas iš konkurso.

Į šį VU Senato sprendimą diskriminacines konkurso sąlygas paskelbęs VU rektorius A. Žukauskas atsakė posovietinėje universiteto istorijoje neregėtu akibrokštu – dar tame pačiame Senato posėdyje pareiškė nevykdysiąs Senato sprendimo. Tą pačią dieną V. Radžvilui buvo „suteikta malonė“ – pasiūlyta sudaryti vienerių metų terminuotą darbo sutartį docento pareigoms užimti, o pats pasiūlymas motyvuojamas cinišku, tik ką priimtą Senato nutarimą absoliučiai ignoruojančiu argumentu, neva prof. V. Radžvilas savanoriškai atsisakęs dalyvauti paskelbtame konkurse. (http://www.propatria.lt/2018/06/vu-senatas-rektorius-paskelbe-tokias.html ).

Tokiame kontekste į VU Senatą kreipėsi žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos, raginančios VU Senatą pareikšti nepasitikėjimą savo įgaliojimus viršijusiam rektoriui A. Žukauskui dėl priesaikos Universitetui ar kitų teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su rektoriaus pareigomis. 

Šis kreipimasis yra pagrįstas ir turėtų būti išgirstas: vykdydami prof. V. Radžvilo politinį persekiojimą prof. A. Žukauskas ir prof. R. Vilpišauskas padarė nusižengimą, už kurį numatoma ne tik moralinė ir politinė, bet ir teisinė atsakomybė. Šiuo pareiškimu niekaip nesikėsinama į VU autonomiją, nes po rektoriaus sprendimo nepaisyti Senato nutarimo prof. V. Radžvilo klausimas gautinai liaujasi buvęs VU vidaus reikalu: iš grynai akademinio – studijų ir personalo atrankos klausimo – jis virto valstybinę reikšmę turinčiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens ir piliečio teisių bei pačios akademinės laisvės gynimo reikalu. VU autonomija turi būti besąlygiškai pripažįstama ir gerbiama. Tačiau ji savaime nelaiduoja akademinio gyvenimo ir veiklos laisvės, kurią sergėti ir ginti pirmiausia yra pačių akademinės bendruomenės narių pilietinė ir profesinė pareiga. Jeigu ši pareiga yra apleidžiama ir nevykdoma, nuo visuomenės ir valstybės atribotas universitetas gali lengvai tapti uždara įstaiga, kurią diktatoriškai valdantis rektorius savivaliauja kaip nuosavame dvare, o su pačia akademine bendruomene elgiasi kaip su beteisiais baudžiauninkais. 

Jeigu VU autonomija taptų kliūtimi Tarybai ir Senatui konstruktyviai išspręsti šį klausimą apginant šalies Konstitucijos ir įstatymų viršenybę bei Seimo įstatymu patvirtinto VU Statuto galiojimą universitete, visuomenė ne tik turėtų teisę, bet ir pareigą įsikišti ir pati ginti šias konstitucines vertybes. Kreipimąsi paskelbusios organizacijos dėl prof. V. Radžvilo persekiojimo jau ketina kreiptis į užsienio žmogaus teisių gynimo organizacijas ir viešinti šį atvejį tarptautinėje akademinėje bendruomenėje. Tokie rektoriaus savivalės išprovokuoti veiksmai, galimi teisminiai procesai neabejotinai pakenks Vilniaus universiteto įvaizdžiui, o kartu ir VU akademinei bendruomenei. 

Tampa vis akivaizdesni ir VU TSPMI vykdomo prof. V. Radžvilo politinio persekiojimo motyvai, ypač išryškėję koncerno MG Baltic korupcijos bylos kontekste. Iki šios bylos dar buvo galima manyti, kad MG Baltic savininko Dariaus Mockaus įkurto Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) statytinis ir buvęs ilgametis ekspertas R. Vilpišauskas ir jo bendraminčiai buvo tik beatodairiškai neoliberalią sovietinio stiliaus aukštojo mokslo reformą vykdžiusio ministro G. Steponavičiaus ideologiniai bendraminčiai. Aiškėjant, kad už korupcinę veiką teisiamas G. Steponavičius buvo nusikalstamo MG Baltic susivienijimo parankinis ir vykdė „reformą“ vadovaudamasis koncerno interesais, R. Vilpišausko ir jo komandos uoli parama „reformai“ pasirodo kitoje šviesoje ir pagrįstai gali būti vertinama kaip tarnavimas minėto koncerno interesams. Išsiaiškinti, ar šis bendrininkavimas buvo sąmoninga nusikalstama veikla, ar tik ideologinio aklumo nulemtas pasitarnavimas korupciniam projektui, yra teisėsaugos uždavinys, bet pats reformą giriančias „analizes“ teikusio ir viešojoje erdvėje ją gynusio VU TSPMI tarnystės MG Baltic koncernui faktas yra akivaizdus ir nebekelia jokių abejonių.

 Taip pat nekelia abejonių, kad direktoriaujant p. R. Vilpišauskui institutas suaugo su tokiais pseudoakademiniais „UAB`ais“ kaip institute dirbusio Klaudijaus Manioko (šis asmuo tiesiogiai inicijavo ir pradėjo viešą prof. V. Radžvilo persekiojimą) vadovaujama VŠĮ ,,Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ar dabartinės Švietimo ir mokslo ministrės ilgus metus vadovautas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), taip pat su Haroldo Brožaičio vadovaujamu Viešosios politikos ir analizės institutu. Užuot atsakingai vykdęs savo akademinę ir pilietinę misiją būti valstybės intelektualiniu skydu, VU TSPMI taip buvo paverstas europinių pinigų „įsisavinimo“ įstaiga. Ši VU TSPMI veikla aprašoma prof. V. Daujočio straipsniuose ir knygoje „Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“. Ji ir paties R. Vilpišausko sąsajos su šiomis įstaigomis ir jo vaidmuo organizuojant šį „pinigų įsisavinimo“ verslą turės būti išsamiai ištirta kompetentingų valstybės institucijų.

Išaiškėjus MG Baltic įtakai LLRI ir su juo tampriai susijusios VU TSPMI vadovybei, kitokią reikšmę įgyja ir prof. V. Radžvilo principinga opozicija aukštąjį mokslą griaunančių „reformų“ ir TSPMI suklestėjusio pinigų grobstymo po valstybei neaktualių arba ideologizuotų pseudomokslinių tyrimų priedanga atžvilgiu. Pastangos pašalinti jį iš TSPMI prasidėjo vos R. Vilpišauskui tapus instituto direktoriumi. A. Žukauskas kaip VU rektorius privalėjo atsakingai susipažinti su plataus atgarsio visuomenėje sulaukusia prof. V. Radžvilo persekiojimo istorija, tačiau šito sąmoningai nepadarė. Priešingai, jis aktyviai padeda įgyventi G. Steponavičiaus ir, galimai, MG Baltic parankinių vykdomą susidorojimo su nepatogiu kritiku tapusiu VU darbuotoju planą ir už tai turi prisiimti asmeninę politinę ir teisinę atsakomybę.  

Po šio rektoriaus žingsnio nebėra net menkiausių abejonių, kad mėginama bet kuria kaina pašalinti prof. V. Radžvilą iš VU TSPMI ir šitaip užbaigti p. A. Žukausko ir VU TSPMI direktoriaus R. Vilpišausko suplanuotą ir nuosekliai vykdomą politinį susidorojimą. Valstybei ir visuomenei pasyviai stebint vykstantis atviras susidorojimas grąžina tiek universitetą, tiek ir visą Lietuvą į neostalinizmo laikus. Tokie savavališki ir vienasmeniški susidorojimai buvo negalimi net sovietmečiu, nes šalinant politiškai nepriimtinus asmenis iš akademinių įstaigų buvo stengiamasi išlaikyti bent jau formalaus teisingumo ir teisėtumo regimybę. Reaguodamos į šitokią precedento neturinčią savivalę žmogaus teisių organizacijos paskelbė pareiškimą, kuriuo VU Taryba ir Senatas raginami atstatydinti šiurkščiai LR įstatymus ir VU Statutą pažeidžiantį universiteto rektorių iš užimamų pareigų: 

Nekelia abejonių ir kita mėginimų pašalinti prof. VU iš universiteto priežastis. Turimi duomenys ir atlikta analizė nepaneigiamai liudija, kad R. Vilpišausko direktoriavimo laikotarpiu drastiškai smuko VU TSPMI intelektualinis ir akademinis lygis. Rengiama medžiaga apie institute vykdomų studijų ir mokslinių tyrimų būklę, kuri bus pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Prof. V. Radžvilas jau prieš trejus metus VU TSPMI vadovybei, Bakalauro studijų programos komitetui ir visai akademinei bendruomenei rašytuose laiškuose įspėjo apie ryškėjusias nuosmukio tendencijas ir ragino susilaikyti nuo neapgalvotų ir institutą žlugdančių reformų. Tačiau į jo perspėjimus ne tik nebuvo atsižvelgta. Priešingai, po šių laiškų pastangos išstumti jį iš instituto buvo suaktyvintos. Todėl galima įžvelgti ir sąmoningo VU TSPMI žlugdymo požymių, turinčių atkreipti į susidariusią padėtį institute ne tik Seimo NSGK, bet ir už valstybės saugumą atsakingų institucijų dėmesį. 

Tam esama realaus pagrindo: gerai žinoma, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia užvaldyti strategiškai svarbias šalies gyvenimo sritis, ir nėra abejonių, kad jų taikinyje yra ir ši valstybės saugumui gyvybiškai svarbi akademinė įstaiga. Prof. V. Radžvilas yra vienas įžvalgiausių Lietuvoje geopolitikos ekspertų, todėl jį pašalinus iš TSPMI dar labiau smuktų šis įstaigos lygis, o kartu ir saugumo potencialas. Pabrėžtina, kad jis šalinamas remiantis A. Žukausko pramanytu dirbtiniu profesorių skaičiaus „optimizavimo“ motyvu. Tai daroma, kai į VU TSPMI buvo priimta dirbti ir įgijo profesorių pedagoginius vardus daug akademinės kvalifikacijos politikos srityje neturinčių ir nieko bendro su instituto misija neturinčius tyrimus vykdančių ar net užsiimančių primityvia sovietinio stiliaus ideologine propaganda asmenų. Ignoruodamas šias aplinkybes VU rektorius A. Žukauskas sąmoningai prisideda prie TSPMI smukdymo, o kartu ir prie nacionalinio saugumo pagrindų griovimo.

Belieka tikėtis, kad VU Taryba, Senatas ir akademinė bendruomenė sugebės savarankiškai išspręsti nepripažįstančio demokratinio valdymo principų ir griaunančio patį universitetą, taip pat kenkiančio šalies nacionaliniam saugumui rektoriaus A. Žukausko atstatydinimo iš užimamų pareigų klausimą.
Primename, kad balandžio 25 d. visuomeninių organizacijų surengtų protesto mitingų prie VU ir VU TSPMI dalyviai kreipėsi į VU Tarybą ir Senatą, ragindami iki liepos 1d. išspręsti rektoriaus A. Žukausko ir TSPMI direktoriaus R. Vilpišausko atstatydinimo klausimą. LPS IGK pirmininko laiške buvo pažymėta, kad, jeigu į mitingų dalyvių reikalavimus nebus įsiklausyta, protesto akcijos bus kartojamos arba virs tęstinėmis tol, kol jie bus išgirsi ir įvykdyti. Savo ruožtu, dvylikos VU Senato narių grupė kreipėsi į VU Tarybą, prašydami spręsti dėl rektoriaus viršytų įgaliojimų ir Senato sprendimų ignoravimo susidariusią situaciją bei imtis priemonių išsaugoti VU prestižą. 

Tikimės, kad pagaliau bus suprasta: bundanti visuomenė neleis grąžinti šalies ir jos iškiliausio universiteto į naujojo stalinizmo laikus ir nesitaikstys su tuo, kad svarbiausia šalies politikos mokslo įstaiga verčiama antivalstybinės ardomosios veiklos židiniu ir tampa vieta, kurioje netrukdomai ruošiama moralinė, politinė ir intelektualinė dirva dar vienai šalies okupacijai ir ją lydinčiam kolaboravimui.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vilniaus forumas logo“

Susiję

Vilniaus Forumas 8743506006747229905
item