Aušra Papirtienė. Kur nuteka lėšos, atimtos iš lituanistų?

propatria.lt nuotrauka 

www.alkas.lt

Neseniai Seime po pateikimo vieningai pritarėme Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairių Seimo nutarimo projektui. Prasidėjo šio kalbos politikos dokumento svarstymo stadija. Ir štai sujudo tuo nepatenkinti oponentai.

Viena iš jų – Loreta Vaicekauskienė – nepasitenkinimo nuodus išliejo savo įmantriame tekste, publikuotame 15min.lt. „Aš pati lituanistė – ir dėstytoja, ir tyrėja, bet man užtenka padorumo…“. Suprask, kad visi kiti iškilūs lietuvių kalbos puoselėtojai tikriausiai gyvena su padorumo stoka. „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei.“ – toliau sau panegiriką lieja „ir dėstytoja, ir tyrėja“. Įsiminkime šią citatą! Ji dar bus pakartota šio teksto pabaigoje. Tik – labai įdomiame kontekste.

Labai daug minimos autorės necituosiu. Kas norės, ras jos straipsnį 15min.lt. Dabar šioks toks retrospektyvus žvilgsnis į truputį kitą, bet labai tampriai ir su lietuvių kalba, ir su moksliniais lituanistiniais tyrimais susijusią problemą.

Šiais metais Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas teikė paraiškas Lietuvos mokslo tarybai finansuoti leidybos projektus pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016 – 2024 metų programą (kurios viena iš vykdymo grupės narių yra ir jau minėta L. Vaicekauskienė, patvirtinta LMT pirmininko 2015-10-21 įsakymu Nr. V-245). Finansavimas neskirtas nei vienam LKI teiktam leidiniui, o LLTI finansuota tik labai maža dalis leidinių, nors beveik visi teikti projektai ekspertų pripažinti finansuotinais.

LMT savo 2018-03-08 atsakyme LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui „Dėl prašymo pateikti informaciją“ (buvo prašoma atsakyti, kodėl lituanistikos institutai negavo finansavimo savo leidybos projektams) rašo, kad  ji „… finansavimą projektams ir juos vykdančioms mokslo ir studijų institucijoms /…/ skiria tik konkurso būdu /…/ kai kurios institucijos turėtų labiau pasirūpinti paraiškų kokybe /…/“. Tačiau juk konkursui pateikti lituanistiniai leidiniai buvo pripažinti kokybiškais ir tinkamais finansuoti!

Šiek tiek vėliau ta pati LMT atsakyme į mano 2018-04-06 paklausimą „Dėl institutų finansavimo“ teigia, jog „dalis ekspertų pripažintų finansuotinais projektų lieka neparemti /…/ dėl ribotų lėšų, valstybės skiriamų tiek konkursiniam mokslo finansavimui bendrai, tiek Lituanistikos programai konkrečiai“. Taigi, viskas gerai su tais lituanistiniais leidybos projektais, tik LMT turi ribotą kiekį pinigų, ir jai sunku apsispręsti, kam tuos pinigus padalinti. Įdomu, kokie žmonės įeina į šią tarybą. Peržiūriu viešai skelbiamus kontaktus, ir štai – Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete tarp kitų iškilių asmenybių matau profesorių Miką Vaicekauską. Kažkur jau girdėta pavardė. Ir kas gi juos sieja su Loreta Vaicekauskiene? Ar tik ne mylintys vienas kitą sutuoktiniai?

Kai kuriems vis dėlto LMT yra dosni, ir pinigų leidybai randa. Įdomu kam? Domėjausi. Radau. Tai knyga „Lietuvių kalbos idealai“, išleido VŠĮ „Naujasis Židinys – Aidai“, Vilnius, 2017 m.. Sudarytoja ir redaktorė bei viena iš autorių –  Loreta Vaicekauskienė. Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (drauge su kitais joje yra ir Loretos Vaicekauskienės sutuoktinis Mikas Vaicekauskas).

 Ir pabaigai vėl pacituosiu įžymiąją lituanistę Loretą Vaicekauskienę: „Pinigai ir galia manęs nevilioja tiek, kad nauda sau taptų svarbiau už naudą bendruomenei“. Tikrai ciniškas biznis, ar ne?