Vytautas Sinica. Apie išankstinius rinkimus

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 

Yra toks naivus ir gražus tikėjimas, kad rinkimais galima iš esmės pakeisti politinę situaciją Lietuvoje. Kad kažkuri išrinkta valdžia bus reikšmingai geresnė daugumos žmonių gyvenimo kokybei ir Lietuvos interesams. Kad iš tos pačios visuomenės ir to paties elito vienais metais gali būti labai prasta, o kitais metais labai kompetentinga valdžia. Negali.

Čia trys atskyri nu(si)vylimai. Pirma, mūsų visuomenės politiniai gebėjimai ir politinės lyderystės potencialas yra toks, koks yra. Niekur Vilniuje ar Skuode nesislepia nei Čerčilis, nei Adenaueris, nei Reaganas. Niekur nėra tų bent 50-ties politikoje kompetentingų ir pažiūromis bendraminčių žmonių, kurie galėtų surašyti tą svajonių sąrašą Seimo rinkimams. Visuomenė turi iš esmės keistis, o tam turi keistis žiniasklaida, mokykla ir universitetinis ugdymas. Atsiprašau taip kalbėdamas.

Antra, net jei tikite, kad tik šita valdžia jums nepatraukli, o kitos esamos partijos (vieniems viena, kitiems gal kita), tai jau būtų geros, vėl klystate. Politinė atmintis trumpa. Iš Tomo Čyvo Facebook sienos nesusilaikiau nepavogęs 2014 metų iškarpos, gerai primenančios, kokią kompetentingą valdžią turėjome praėjusią kadenciją. Jeigu STT nebūtų pagavusi Masiulio su bonka, visiškai tikėtina, kad dabar turėtume siauram Vilniaus jaunimo segmentui gal ir artimą, bet akivaizdžiai korumpuotą liberalų valdžią, kuria dalis gal net būtų džiaugęsi, nežinodami, ką sveikina. Dar prieš tai turėjome Kubiliaus ir Valinsko valdžią, kurią ištikimi konservatoriai visada gins iki nukritimo ir jos patirtis žmonėms teisins krize, bet faktas, kad daugumai gyventojų tai buvo gilus sukrėtimas (nors man, beje, pažiūromis tos kadencijos Seimas buvo palyginti artimas). Prieš tai buvo Kirkilas, Brazauskas, Uspaskichas, Paulauskas... Bet žmonės nenustoja tikėti, kad va dabar tai jau bus kažkas stebuklingo, ta pati visuomenė, pakeitusi vieną generaciją (nors naujieji rinkėjai santykinai vis tiek nebalsuoja), išsirinks ne šiaip kitą, bet kokybiškai geresnę valdžią iš tos pačios pasiūlos.

Galiausiai trečia, net tas tikėjimas neturi pagrindo. Daug kalbama apie valstiečių reitingų kritimą, bet pamirštama, kad iškart po rinkimų jis beprotiškai augo iki Lietuvoj nerėgėtų 35+ procentų. Pagal naujausias apklausas dabar jis tiesiog grįžęs ten, kur buvo prieš rinkimus. Konservatoriai vėl pirmauja prieš valstiečius per Marytės plauką, valstiečiai vėl sušluotų nevilnietiškas vienmandates antrame rinkimų ture. Gabrielius Landsbergis yra toks pats poliarizuojantis ir kitų partijų rinkėjus atstumiantis lyderis kaip ir jo senelis. Pagal paskutines apklausas, turėtume mažiau paluckinių socdemų, gerokai daugiau tvarkiečių (gal Panka patektų į Seimą), galimai nebeturėtume ties 5 proc vis kritinėjančių liberalų ir tikriausiai turėtume Puteikio ir Krivicko partiją, kuri jau susiprato nesivadinti koalicija ir neprisikurti 7 proc. barjerų. Dar, žinoma, lenkus. Ar tai to Tapino mitinge susirinkusio ir priešlaikinių rinkimų norinčio jaunimo svajonių Seimas? Ar tikėjimas, kad Gabrielius Landsbergis pagaliau bus premjeras, toks aklas ir stiprus?

Visas trečias punktas skirtas tik tiems, kas pasiduoda iliuzijai priešlaikiniais rinkimais gauti 2016 metais 'pavogtą' išsvajotą 'liberalią, pažangią, europietišką' valdžią. Tam nėra prielaidų. Bet žiūrint bendriau, tikėti, kad nepasikeitus visuomenei, bet kurie rinkimai iš esmės pakeis jos gyvenimą, nėra pagrindo.

P.S. protestų kultūrą ir valdžios kontrolę tarp rinkimų visada sveikinau ir sveikinsiu, nes tokia valdžios kontrolė yra būtina sąlyga, kad demokratija veiktų. Nežinau, kiek organiškas ir 'iš apačios' kylantis, taip pat ne siaurą visuomenės segmentą įtraukiantis yra Tapino mitingas. Bent kai kurie TS-LKD nariai gavo net po 4 partinius kvietimus dalyvauti, tad galima suprasti ir kalbas, kad (nepriklausomai nuo Tapino) tai buvo kartu ir opozicijos bandymas versti valdžią siekiant sau viltingų priešlaikinių rinkimų. Nors panašus į koncertą, tai buvo mitingas, daug kam visuomenėje pirmą kartą parodė tokio pilietinio veikimo perspektyvą ir vien tuo buvo savaime naudingas. Šią naudą jis gali paleisti vėjais nesuformavęs reikalavimų arba suformulavęs juos kvailai. Šiaip ar taip, kiekvienas taikus ir ne antivalstybinis mitingas yra gerai. O priešlaikiniai rinkimai nėra.