Vidmantas Valiušaitis. Įtampa tarp Lenkijos ir Prancūzijos auga

Emmanuelio Macrono vizitas rytinėje Europos Sąjungos dalyje (rugpjūčio 23 d. Zalcburge jis susitiko su Austrijos kancleriu bei Čekijos ir Slovakijos premjerais, po to keliavo į Bukareštą ir Bulgarijos miestą Varną susitikti su Rumunijos ir Bulgarijos vadovais, tačiau su Lenkijos ir Vengrijos vadovais nesusitiko) įžiebė reakciją Lenkijos vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.

Bandydamas liberalizuoti darbo santykius saistančius įstatymus Prancūzijoje, E. Macronas stengiasi parūpinti tam tikrų „dovanų“ prancūzams: jis stengiasi apriboti komandiruotų darbininkų (daugiausia lenkų ir rumunų, dirbančių dažniausiai statybų sektoriuje) darbo laiką iki 12 mėnesių (Europos Komisija siūlo 24 mėnesių terminą). Kadangi šie darbininkai, gaudami „lenkiškus“ ar „rumuniškus“ atlyginimus, nukonkuruoja vietinę prancūzišką darbo jėgą, – pastebi Rokas Tracevskis apžvelgdamas pradėjusios savaitės lenkų spaudą.

Lenkijos provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl, rugpjūčio 22 d. paskelbė publicisto Stanisławo Janeckio, žymiausio valdančiosios PiS politiką ginančio autoriaus, straipsnį „Prezidentas Macronas nori suskaldyti Višegrado grupę ir Trijų jūrų iniciatyvą, o Lenkiją izoliuoti“. S. Janeckis rašo, kad E. Macronas už „blizgučius“ ir „karoliukus“ nori sudaryti atskirus susitarimus su Slovakija, Čekija, Rumunija ir Bulgarija dėl komandiruotų darbininkų, aplenkdamas Lenkiją ir Vengriją.

„Yra daug požymių, kad 39-ių metų „šiuolaikinis“ ir „pažangus“ Prancūzijos prezidentas nori įgyvendinti politiką pagal principą „skaldyk ir valdyk“, t. y. tipišką šeštojo ir septintojo dešimtmečių vėlyvojo kolonializmo politiką, tik be tuometinio brutalumo“, – pastebi S. Janeckis.

„Jis, žinoma, paskelbs apie savo išvykos į Vidurio Europą didelę sėkmę ir dėl tos sėkmės įtikinės Vokietijos, Italijos ir Ispanijos vyriausybių vadovus Paryžiuje. O po to jie bendrai kels sau nuotaiką pasiekimais dėl pamokėlės lenkų ir vengrų „fašistams“. Iš esmės Macronui svarbu supykdyti tarpusavyje šalis, kurios yra reali atsvara Vokietijos-Prancūzijos dominavimui Europos Sąjungoje (platesne formule Vokietijos-Prancūzijos-Italijos-Ispanijos dominavimui)“, – rašo S. Janeckis.

Bulgarijoje, per bendrą spaudos konferenciją, drauge su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu, rugpjūčio 25 d. E. Macronas pasakė: „Europa yra regionas, sukurtas ant vertybių pamatų, tai yra santykis su demokratija ir visuomenės laisvėmis, su kuriomis šiandien Lenkija turi konfliktą.“ Ir pridūrė, kad „šiandien Lenkija nedaro ir nedarys įtakos Europos ateičiai“.

Šiam pasisakymui ir France 2, Prancūzijos valstybinės televizijos 20-tos val. informacinė laida skyrė nemažai dėmesio (nuo 5:00 iki 7:32).

„Lenkija daugeliu klausimų pati save išstumia į Europos paraštę“, – tvirtino E. Macronas Bulgarijoje.

Tą pačią rugpjūčio 25 dieną Lenkijos URM iškvietė Sylvain‘ą Guiaugué, Prancūzijos chargé d’affaires Lenkijoje, pasiaiškinti dėl E. Macrono žodžių.

Lenkijos provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl nedelsdamas išplatino Lenkijos premjerės Beatos Szydło žodžius, kad E. Macronas esąs „nepatyręs“, o Lenkija ir Prancūzija turi vienodas teises Europos Sąjungoje.

Ši įtampa tarp Prancūzijos ir Lenkijos buvo plačiai aptarinėjama ir Prancūzijos žiniasklaidoje: rugpjūčio 25 d. vakare Prancūzijos Le Figaro laikraščio tinklalapis paskelbė informaciją, pavadintą „Diplomatinė krizė tarp Prancūzijos ir Lenkijos“.