Kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą
Paul Kengor. Išardymas (vertė Vilius Bernotas) – Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2017. – 252. „Šeimos panaikinimas! N...
https://www.propatria.lt/2017/08/kairiuju-karas-pries-santuoka-ir-seima.html
Paul Kengor. Išardymas (vertė Vilius Bernotas) – Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2017. – 252.
„Šeimos panaikinimas!
Net patys kraštutiniai radikalai piktinasi šiuo begėdišku komunistų sumanymu.”
- Karlas Marksas, Komunistų partijos manifestas, 1848 m.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos skaitytojus pasiekia Valstybingumo studijų centro knyga apie jau daugiau nei šimtmetį trunkantį kairiųjų karą prieš santuoką ir šeimą. JAV politologas dr. Paulas Kengoras lengvu publicistiniu stiliumi pasakoja apie tai, kaip nuo Markso ir Engelso kvietimo panaikinti šeimą, iki Lenino seksualinės revoliucijos, pokario JAV universitetų ir 1968-ųjų seksualinės revoliucijos, o galiausiai – šeimos sampratos perrašymo daugelio Vakarų šalių įstatymuose – marksistinė „buržuazinės“ šeimos sunaikinimo idėja gyvuoja įgaudama vis naujas formas. Knygą iš anksto užsisakyti galima parašius [email protected] (kaina - 4 eurai).
Lietuvoje ne pirmus metus stebima politinė ir informacinė kova dėl šeimos sampratos. Prasmingais tapo klausimai, ar dar tikime, kad vyro ir moters santuoka yra geriausias ir siektinas šeimos modelis, kurį turėtų palaikyti ir skatinti valstybė? O gal visi šeimos modeliai yra vienodai geri? Tokia diskusija neatsirado iš niekur. Ją pagimdė marksistinė seksualinė revoliucija, šiandien absoliučiai klaidingai siejama su Vakarais ir liberalumu. XIX a. viduryje paskelbtas Karlo Markso šūkis „sunaikinti šeimą” buvo pamirštas ne atsitiktinai, o nutylint nepatogią istoriją. Ši knyga – dr. P. Kengoro bandymas skaitytojui prieinama forma marksizmo karo pries santuoką ir šeimą istoriją prikelti naujam gyvenimui. Autorius aptaria neretai tikslingai slepiamas marksistines seksualinės revoliucijos ir naujo šeimos suvokimo šaknis.
Mūsų šalies skaitytojui ši knyga gali būti sukrečianti, nes kalba dalykus, visiškai priešingus mūsų pačių ar mūsų tėvų sovietmečio patirčiai. Dėl to ji tik dar labiau reikalinga. Lietuvoje, kuri buvo okupuota Sovietų Sąjungos tik 1940 metais, niekas nepatyrė ir negali atsiminti pirmąjį Sovietų Rusijos gyvavimo dešimtmetį (1917-1929 metais) vykusios radikalios seksualinės revoliucijos. Niekas neatsimena, kad jos metu SSRS buvo panaikinta monogaminė šeima, vyrai turėjo dalintis žmonomis, sukurtos komunos valstybiniam vaikų auginimui, pirmąkart istorijoje legalizuo¬ti abortai, vyko seksualinių mažumų paradai, komjaunuolės turėjo pareigą atsiduoti komjaunuoliams, o kaip viso to pasekmė nevaržomai plito venerinės ligos ir tėvų nepažįstantys vaikai. Dešimtmetis tokios seksualinės laisvės privertė Staliną pereiti prie palyginti itin griežtos šeimos politikos ir pagimdė Lietuvai daug geriau pažįstamą pokarinę „SSRS, kurioje nėra sekso”. Lenino seksualinės revoliucijos klaidos, atrodytų, buvo pripažintos ir pamirštos.
Tačiau šis istorijos puslapis pamirštas nepagrįstai, o jo įtaka nuvertinta. Lenino seksualinė revoliucija natūraliai kilo iš Markso ir Engelso paskelbto karo prigimtinei (marksistiniu žodynu „buržuazinei“) šeimai ir padėjo pamatus būsimam kultūrinio marksizmo gimimui bei po 1968-ųjų revoliucijos Vakaruose įsivyravusiai leftistinei šeimos naikinimo politikai. Žinia, nematerialų dalyką – koks ir yra šeima – sunaikinti galima ne tik tiesmukai išardant konkrečių žmonių šeimas ar uždraudžiant santuoką, bet ir daug subtiliau – pakeičiant jos sampratą ir prasmę. Būtent šiuo keliu po leninizmo nesėkmės Vakaruose nuėjo vadinamosios Frankfurto mokyklos išugdyta naujųjų arba kultūrinių marksistų banga. Frankfurto mokyklos autoriai, prieš II pasaulinį karą pabėgę į JAV nuo nacių represijų, bendriausia prasme savo mokymo tikslu išsikėlė valstybės ir visuomenės dekonstrukciją. Jie įrodinėjo, kad visi tradiciškai žmonių gyvenimą įrėminantys reiškiniai – tauta, religija, nacionalinė valstybė, tradicijos, galiausiai šeima – tėra socialinės konstrukcijos, ne tik nebūtinos, bet dar ir žalingos save sukurti siekiančiam individui.
Lietuvoje apie šiuos procesus ir juos gimdančių idėjų marksistinę kilmę ne tik nekalbama viešai ar per istorijos pamokas, bet ir atvirai piktinamasi pavieniais mėginimais tą daryti. Natūralu, jog ideologinis ryšys tarp seksualinės revoliucijos ir Markso bei Lenino idėjų yra itin nepatogus ir todėl verčiau nutylėtinas faktas šalyje kaip Lietuva, kur komunizmas pagrįstai siejamas su prievarta, okupacija ir pilietinių laisvių suvaržymu.
Tokiame kontekste apie knygoje atskleidžiamą istoriją ir ideologinius ryšius prasmingiausia kalbėti ne pareiškimais, o mokslininkų darbais. Skaitytojui pateikiama dr. Paulo Kengoro knyga skirta plačiajai visuomenei, išsamiomis nuorodomis į šaltinius grįstas pasakojimas joje pateikiamas paprastu publicistiniu stiliumi, su pasakojimui svarbių asmenybių charakteriais ir gyvenimo detalėmis. Knyga rekomenduojama kiekvienam, norinčiam suvokti tiesioginį ryšį tarp marksizmo, komunizmo ir šiandieninio karo prieš vyro ir moters santuoka pagrįstą šeimos modelį. Galiausiai ir kiekvienam, norinčiam žinoti istoriją be nutylėjimų. Daugeliui skaitytojui tai bus visiškai naujas žvilgsnis į Sovietų Sąjungą, marksizmą ir nepažintą XX a. istorijos pusę. Knygos lietuviškojo leidimo įvadą parašė filosofas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų, profesorius Vytautas Radžvilas.
11 komentarų
Straipsnyje neteisingas keliamas klausimas: "ar dar tikime, kad vyro ir moters santuoka yra geriausias ir siektinas šeimos modelis".
Ši klaida kartojama dažnai - santuoka nėra šeima. Santuoka yra juridinė sutartis sukurti šeimą. Taigi, buto pirkimo sutartis nėra lygi buto nuosavybei, o tik būdas nuosavybę įgyti.
Todėl teisingai keliamas klausimas turėtų būti toks: ar dar tikime, kad vyro ir moters santuoka yra geriausias ir siektinas būdas sukurti šeimą".
Apie ką vengiama kalbėti viešai tai, kad anksčiau lietuviai santuoka sudarydavo turto ar žemių pagrindu. Šeima buvo institucija turtui kaupti.
O dabar dėl ko sudaro santuoką? O dabar turto klausimai nebeaktualūs?
O kaip tuomet tokioje šeimoje gimsta vaikai?
Gerbiamasis, reikia patikslinimo: visais laikais kartais kai kurie veikėjai santuoką sudaro ne vaikų gimdymo ir aukklėjimo tikslais. Tai buvo, yra ir bus išimtys, o ne taisyklė. Ar išimtys paneigia taisyklę?
Taigi čia liberast-tolerastikų faunos atstovas - su šitais normalaus pokalbio tikėtis visiškai naivu. Be to, šitas veikėjas savo "stovyklos" poziciją (tiksliau, demagogiją) jau anksčiau yra išdėstęs: santuoka yra kažkoks atgyvenęs, niekam nereikalingas niekalas, kurį tik visokie retrogradai gali nuo iškrypėlių ginti. Bet ta pati fauna apsisukę su putomis nasruose rėkia "duokit santuoką pederastams!!!". :)
Ką tai primena? Teisingai - vaikų darželio mentalitetą, kai koks nors vaikas, užsimanęs, bet negavęs jam nepriklausančio daikto, užsiožiavęs porina, kad "nu ir nereikia - vis tiek ten nieko gero" - ir tuoj pat apsisukęs isteriškai rėkia "duok čia!!!". :)
Niekada nesu minėjęs, kad šeima yra atgyvena. Jeigu parodysite, kad esu kada nors tai paminėjęs, prisiekiu, nebevadinsiu jūsų šūdžiumi. O apie gėjus išvis nekalbu, nes tai jūsų mėgstamiausia tema.
Kas mane šiek tiek erzina, tai jūsų amžinos kalbos apie gėjus, kaip gėjai jus puola ir kaip jūs visur matote tuos gėjus. Dar mane stebina jūsų atkaklumas pasisakyti po kiekvienu mano komentaru ir nepasakyti nieko naujo.
Jeigu neaiškus mano komentaras, tai tiesiog užduokite klausimą ir gal aš jums atsakysiu. Jūs kas kart klijuojate tas pačias etiketes ir tiesiog surašote klišines mintis. Ir taip po kiekvienu mano komentaru. Jaučiuosi kaip įmynęs į šūdą ir niekaip negalintis atsikratyti tos smarvės.
Atsikratyti nepavyks, nes nuo paties ta smarvė ir sklinda. ;)
Tiesą sakant, stebina atkaklus homsomolo lindimas į normalius puslapius, nors akivaizdu, kad ten juos trenktais pajacais mato. Fanatiškais, piktybiškais - bet pajacais. Na, maždaug kaip ANAIS laikais koks komjaunimo aktyvistas veržtųsi į Sąjūdžio susirinkimą, kad nuo scenos išvertęs akis ir iš uolumo išpūtęs raudonus žandus pakeltu tonu paskaitytų komunistų manifesto ištrauką kaip kažkokią itin reikšmingą įžvalgą. :)
Dar vienas įdomus momentas: homsomolas visur lenda su pederastų "teisėmis" (šitas - vis porina apie pederastų "teisę" į santuoką), o kai kas nors konstatuoja tą faktą, staiga "nustemba" – "kodėl jūs vis apie tuos "gėjus" šnekate?". :)
Sorry, bet čia šioks toks į šiokį tokį konstruktyvumą kviečiantis komentaras, kad aš nusprendžiau pamėginti pasisakyti. Pažiūrėsim, gal kas nors iš to ir išeis. Pvz., koks nors daugiau mažiau normalesnis dialogas.
Cit.: "Niekada nesu minėjęs, kad šeima yra atgyvena."
Štai Jūs, Tomai, teigiate, kad niekad nesat sakęs, jog šeima yra atgyvena. Taip visai gali būti. Bet tada gaunasi, kad Jūs neskaitot savo organizacijos veikėjų veikalų ir knygų. Pvz., yra tokia J.Butler knyga "Undoing Gender". Tai ten atviru tekstu yra sakoma, kad ne tik santuoką reikia naikinti, bet ir visus lyties apribojimus (beje, jei jos projektas būtų įgyvendintas, tai ir būtų pats tikriausias smūgis santuokai ir šeimai). O apie ką tada kalbėti, jei Jūs nežinote savo organizacijos svarbiausių veikalų? Tai pirma.
Antra. Tiesiog labai aiškiai matosi Jūsų pastangos perprasminti santuokos ir šeimos sąvokas (t.y., suteikti kitą prasmę žodžiams "santuoka" ir "šeima"). Pvz., citata iš Jūsų komentaro, parašyto 2017.08.30 20val. 16 min.:
"Apie ką vengiama kalbėti viešai tai, kad anksčiau lietuviai santuoka sudarydavo turto ar žemių pagrindu. Šeima buvo institucija turtui kaupti."
Jūs vis bandote suteikti santuokai ir šeimai vien ekonominę prasmę, kai pirminė ir pagrindinė santuokos prasmė iš tiesų yra biologinė - giminės pratęsimas ir palikuonių auginimas bei auklėjimas. Tačiau Jūs, nors tiesiai to nesakote, bet aiškiai stengiatės ignoruoti šią pirminę prasmę. Kyla natūralus klausimas, kodėl Jūs tą darote. Na, o atsakymas mums jau aiškus, nes mes jau esame skaitę, pvz., Judith'os Butler knygą "Undoing gender". Todėl nieko naujo iš Jūsų mes neišgirsime. :)
Kažkada ir feodalizmas buvo šventa ir amžina vertybė, taip pat bus ir su šeimos ir santuokos amžinumu bei šventumu. Ir čia nei blogai, nei gerai, tiesiog po 200 metų žmonės kitokiame pasaulyje gyvens kitaip.
Cit.: ,,... kad anksčiau lietuviai santuoka sudarydavo turto ar žemių pagrindu...'' Įdomu, kad nacionalinį identitetą bandoma susieti vien su ekonominiu šeimos kūrimo tikslu, kas irgi yra neteisinga.
Sakot, žmonės sugyvulės? Na, liberalizmas link to ir veda. :)
po moraliniu knygos klausimu slepiasi gan aiskus tikslas -- politiniu poziciju kova. religija neturi nieko bendro su politika. tuo labiau demokratineje valstybeje kaip Amerika. vienintelis budas igauti politine galia yra igauti pasitikejima is Amerikos religines bendruomenes. beja, amerikoj apie 99% pilieciu save laiko krikscionimis. Lietuvos kontekste si knyga ja platinantiems zmonems yra panasus irankis politines galios klausimu. griskime prie to paties -- religija nera politika. prisidengus religija, dauguma politiniu veiksmu istorijoje buvo kraujo liejimas. taip kad pamastykime, kam si knyga skirta ir kodel reiktu kritiskai i tai ziureti.
Rašyti komentarą