Angelo Bottone. Airijos Aukščiausiasis Teismas netiesiogiai pripažino poligamines santuokas

Airijos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Teismas) neseniai priimtame sprendime byloje dėl poligaminių santuokų nurodė, kad nuo šiol išskirtinis vieno sutuoktinio pasirinkimas nebėra svarbus santuokos elementas. Vyro ir moters santuokos, pagrįstos moraliniais įsipareigojimais vienas kitam, samprata po šio Teismo sprendimo prarado teisinę prasmę.

Byloje H.A.H. prieš S.A.A ir kitus buvo aiškinamasi, ar poligaminė santuoka, sudaryta libaniečio vyro ir dviejų moterų, gali būti pripažinta galiojančia Airijos valstybėje. Teismas nusprendė, kad galioja tik pirmoji santuoka, tuo tarpu antrosios nusprendė nepripažinti. Vis dėlto priimdamas sprendimą dėl pirmosios santuokos teisėtumo Teismas išskirtinio vieno partnerio pasirinkimo (angl. exclusivity) nelaikė būtinu santuokos elementu. Nors vyras, sudarydamas pirmąją santuoką, neturėjo intencijos pasirinkti vieną žmoną, laikytis monogamijos principo ir buvo atviras kitoms santuokoms, Teismas nevertino to kaip santuokos negaliojimo požymio.

Iki šiol bendrojoje teisės tradicijoje santuokos samprata aiškinta sero Jameso Wilde‘o žodžiais Hyde prieš Hyde ir Woodmansee byloje dėl poligamijos: „Aš suvokiu, jog santuoka, kaip suprantama krikščioniškame pasaulyje, yra savanoriška vyro ir moters sąjunga, sudaroma visam gyvenimui, atsisakant kitų galimų sutuoktinių“.

Airijoje 1995 metais įteisinus skyrybas, santuoka nustojo būti neišskiriama vyro ir moters sąjunga. Po 2015 metų referendumo dėl seksualinių mažumų „santuokų“, santuokinis gyvenimas (angl. conjugality) neteko savo prasmės. Po šio Teismo sprendimo ją praranda ir išskirtinių santykių su vienu asmeniu principas.

Taip pat galima daryti išvadą, kad nereikšmingas tampa ir seksualinio ryšio principas, būtinas gyvybei pradėti. Tai patvirtina 2015 metų Referendumo komisijos laikysena, kad du heteroseksualūs draugai irgi gali susituokti, jeigu to panorėtų.

Šioje poligamijos byloje generalinis prokuroras siūlė nepripažinti nei vienos libaniečio santuokos galiojančia Airijoje, kadangi „Airijos viešoji tvarka prieštarauja teisinėms pasekmėms, susijusioms su poligamine santuoka šioje šalyje“.

Nepaisant to, Aukščiausiasis Teismas nusprendė priešingai. Teisėja O‘Malley aiškino: „Skyrybų „be kaltės“ bei Konstitucijos pataisos, įtvirtinančios tos pačios lyties asmenų „santuokas“, pripažinimas lėmė santuokos instituto ryšių su krikščioniška doktrina nutrūkimą <…> Mano suvokimu, remiantis Konstitucija, šiais laikais santuokos institutas remiasi savanorišku asmeniniu ir teisiniu susitarimu, pagrįstu lygia partneryste tarp dviejų žmonių, kurių kiekvienas yra pajėgus tokį susitarimą sudaryti laikydamasis galiojančių įstatymų“.

Teisėja yra teisi teigdama, jog religinės ir civilinės santuokos institutai Airijoje neteko turėto panašumo. Tačiau jos santuokos apibrėžimas panašesnis į verslo susitarimą. Galima tik abejoti, ar tokių intencijų santuokos institutui Airijoje ir turėjome.

Versta iš Mercatornet.com