Jonas Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę?

propatria.lt nuotrauka 

Birželio 19 d. popietę buvo išplatinta žinia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė  įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią valstybinės lietuvių kalbos naudojimo apribojimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Vyriausybė pritarė Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 siūlančiam leisti Lietuvos piliečių pavardes pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, ir nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, kuriuo siūloma nelietuviškus asmenvardžius rašyti kitame paso puslapyje, pagrindiniame paso puslapyje išsaugant ir įrašus valstybine kalba.

Tačiau tos  pačios birželio 19 d. rytą žiniasklaida gavo pranešimą, kad teisingumo ministerija siūlo atmest abu asmenvardžių rašybos projektus kaip netinkamus. Ir iš tiesų, Teisingumo ministerijos (TM) teisės aktų registre buvo paskelbtas tokios išvados projektas. Tačiau kiek vėliau šis teisingumo ministrės parengtas nutarimo projektas iš TM teisės aktų registro buvo išimtas. Dar po poros valandų šiuo klausimu besidominčius BNS žurnalistus ministerijos atstovai patikino registruosiantys išvados projektą, kuriame Seime svarstomiems įstatymams būtų siūloma pritarti…

Ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė BNS prisipažino, kad naujas išvados projektas buvo parengtas nusprendus „aukščiausiai ministerijos vadovybei“ ir teisinosi: „Tai, ką jūs matėte (pirmajame projekte), kur nepritarti, tai būtų formaliąja teisine prasme visiškai gal ir teisinga, bet politine prasme neteisinga. Tai čia tikrai ne teisininkų sprendimas, bet labiau atspindintis Vyriausybės valią“, – atvirą valdininkės prisipažinimą citavo BNS.

Po šio pokalbio TM teisės aktų registre buvo paskelbtas jau kitas ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas , bet daug radikalesnis nei žadėjo pasimetusi ministerijos atstovė – pritariantis tik Kirkilo-Kubiliaus asmenvardžių rašybos projektui Nr. XIIIP-535…

Kaip žinia, būtent Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra vienas iš Kirkilo-Kubiliaus projekto Nr. XIIIP-535  iniciatorių. Jis ne tik rinko Seimo narių parašus prieš teikiant šį projektą Seimui, bet ir darė visapusišką spaudimą politiniams bendražygiams iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siekdamas išgauti palaikymą šiam valstybinį lietuvių kalbos statusą siaurinančiam projektui.

Tad birželio 19-tosios įvykis parodė, kad teisėkūros procesą Lietuvoje vykdo ne Teisingumo ministerija, o ilgamete statutinio pareigūno patirtimi besivadovaujantis S. Skvernelis. Užteko tik skambučio objektyviuoju teisingumu užsižaidusiai „aukščiausiai ministerijos vadovybei“ ir Temidės svarstyklių lėkštės ministrės M. Vainiutės rankose pačios palinko į Premjero Skvernelio politinę pusę…

Dabar galutinį žodį turės tarti Seimas. Be gegužės 9 d. po pateikimo Seimo priimtų čia minimų dviejų alternatyvių nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose įstatymo projektų,  Seime svarstymo laukia taip pat pateikimo stadiją praėjęs  visuomenės atstovų susibūrusių į iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktas tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (XIIP-3796) nepažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Po sprendimų Seime ir paaiškės kas laimėjo rinkimus, ir kas valdo Lietuvą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vadovaujama aktyvus visuomeninio judėjimo „TALKA už Lietuvos valstybine kalbą“ nario Ramūno Karbauskio tvirtai pasisakančio už tai, kad įrašai ne valstybine kalba Lietuvos piliečių pase būtų rašomi ne valstybinės lietuvių kalbos sąskaita, ar prie LVŽS rinkimų sąrašo prisiklijavęs ir LVŽS Ministru Pirmininku iškeltas buvęs statutinis pareigūnas S. Skvernelis.