Jolanta Miškinytė. Norvegų rašytoja Hege Storhaug: „Vyksta islamizacija, ir labai sparti“

Norvegų rašytoja Hege Storhaug – šių dienų Oriana Fallaci. Apie radikalųjį islamą ji žino ne iš nuogirdų ar teorinių veikalų, bet iš savo pačios patirties.

Hege sako nuolat sulaukianti savo norvegų pažįstamų, draugų klausimo, kur būtų geriausia persikelti gyventi ir investuoti savo pinigus. Ji pataria rinktis Rytų Europą, kur ir pati ketina įsikurti. Šią vasarą Hege būtent tuo tikslu keliaus automobiliu po Lenkiją ir Vengriją.

Atrodo, randasi nauja pabėgėlių rūšis – iš Vakarų Europos.

Įdomiausia, kad Hege Storhaug ilgus metus buvo tapatinama su kairiuoju ir feministiniu Norvegijos visuomenės sparnu. Jai visada rūpėjo moterų lygiateisiškumo problemos. Bet dabar, pristatydama savo knygą apie islamą lenkiškai, ji sako:

„Varšuvoje patiriu nuostabių įspūdžių, niekur nematydama uždengtų veidų ir salafitinių drabužių. Kai prieš 25 metus apsigyvenau Osle, to ten taip pat nebuvo. Žinoma, mieste gyveno musulmonių iš Pakistano, bet jos rengėsi tradiciniais pakistanietiškais rūbais ir nedengė veido.

Mano draugai iš Pakistano, lankantys mane nuo 1994 metų, pastebėjo, kad Oslo gatvėse vis daugiau uždengtų veidų, vis daugiau konvertičių juos dengia. Metų, dviejų metukų mergytės jau su skaromis. Pakistane nemačiau to, ką matau Osle. Vis daugiau vyrų su salafitų barzdomis.

Prieš pusantrų metų mūsų tarnybos aliarmavo, kad Norvegijoje yra Islamo valstybės sekėjų. Ką tai reiškia? Kad vyksta islamizacija, ir labai sparti“.

Rašytoja sako, kad kairumo ji atsisakė pradėjusi dirbti žurnaliste ir rašyti apie musulmonių gyvenimą. Tada ji įsitikino, kad nei kariesiems politikams, nei kairiosioms organizacijoms visiškai nerūpi musulmonių moterų, vaikų teisės ir likimas.

Norėdama suprasti, kas yra islamas, Hege Storhaug daug keliavo po Pakistaną, kur patyrė šoką nuo to, ką išvydo. Tačiau parašiusi apie tai knygą, ji sulaukė savo kairiųjų bendražygių aršaus puolimo ir net buvo apšaukta rasiste. Po dar vienos knygos apie musulmonėms žiaurias tradicijas, prievartines vedybas, giminės persekiojimą ir atitinkamos kairiųjų reakcijos rašytoja prisipažįsta ėmusi keisti savo kairuoliškas pažiūras.

Ji teigia, kad Norvegijos politikai mato grėsmingą padėtį, tačiau tikisi, kad problema išsispręs savaime. Be to, jie bijo imtis kokių nors griežtesnių priemonių, kad nebūtų žurnalistų apšaukti islamofobais ir rasistais.

Naujausioje savo knygoje, kurią sakosi rašiusi sunkia širdimi, rašytoja teigia, kad Prancūzija yra jau prarasta, o likusi Vakarų Europa turi daugių daugiausia penkerius metus susitvarkyti su musulmonų imigracija ir radikaliuoju islamu.

Hege Storhaug turi tarp musulmonų draugų, kurie yra šviesūs žmonės, tad ji nepasisako už visišką jų neįsileidimą į Europą. Rašytojos manymu, norintiems ten pakliūti, reikėtų įvesti specialius testus dėl vakarietiškų vertybių, kokius kitados turėjo JAV imigrantams iš komunistinių valstybių.

Taip pat likviduoti keltų susisiekimo liniją tarp Libijos ir Italijos. Afrikos šalyse įkurti stovyklas siekiantiems įvažiavimo į Europą, kur tokios teisės negavusieji būtų išmokomi amato įgūdžių, kad turėtų kuo užsiimti grįžę į savo šalis. Priversti savo vyriausybes liautis dotavus radikalias mečetes iš mokesčių mokėtojų pinigų, o jeigu jos neatsisako radikaliųjų praktikų – apskritai uždaryti.

Ir taip toliau.

Tekstas skelbtas Jolantos Miškinytės asmeninėje Facebook paskyroje