Apklausa: ekonominė padėtis šalyje pablogėjo 48 proc., o pagerėjo dešimtadaliui

Kas dešimtas šalies gyventojas teigia, kad pastaruoju metu ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, rodo balandžio apklausa. Keturi iš dešimties (41 proc.) respondentų mano, kad padėtis nepasikeitė, o beveik pusė (47 proc.) sako, jog ekonominė šalies padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. 2 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 26-gegužės 7 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad, palyginti su šių metų kovo apklausos rezultatais, gyventojų vertinimai beveik nepakito (3 procentiniais punktais padaugėjo manančiųjų, kad ekonominė padėtis pagerėjo), o lyginant su apklausos rezultatais prieš metus (2016 metų balandį), manančiųjų, jog šalies ekonominė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, padaugėjo 11 procentinių punktų.

Atsakydami į klausimą, kaip vertina savo šeimos finansinę padėtį, šių metų balandį beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų ją įvertino kaip pagerėjusią (palyginti su buvusia prieš 2 mėnesius). Savo ruožtu, 45 proc. respondentų nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu nepasikeitė, o tokia pat dalis (45 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį gyventojų vertinimai šiuo klausimu beveik nepasikeitė (3 procentiniais punktais padaugėjo teigiančiųjų, kad jų šeimos finansinė padėtis nesikeičia), o lyginant su vertinimais prieš metus (2016 metų balandį), manančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis blogėja, padaugėjo 8 procentiniais punktais.

Šalies ekonominę situaciją bei savo šeimos finansinę padėtį kaip blogėjančią dažniau linkę vertinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantieji kaime, respondentai su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai bei bedarbiai, nelietuvių tautybės gyventojai, kairiųjų politinių pažiūrų žmonės.

Pozityviau į šiuos klausimus kiek dažniau atsakė respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 900 eurų), vadovai, besimokantis jaunimas, dešiniųjų politinių pažiūrų žmonės.