Linas Kukuraitis. „Vyriausybė nutarė ratifikuoti Stambulo konvenciją”

Pro Patria nuotrauka 

Portalui  „Bernardinai.lt” duotame interviu Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė iš esmės progresyvų ir daugeliu aspektų antikatališką požiūrį į socialinės politikos sritį. Praktikuojančiu kataliku prisistatantis ir iš tiesų privatų kataliko gyvenimą gyvenantis ministras savo pažiūromis ir elgesiu tobulai įkūnija sekuliarių ideologijų tikintiesiems siūlomą privačios katalikybės idealą. Esminis privataus kataliko bruožas - tikėjimas asmeniniame gyvenime, tačiau Bažnyčios mokymo principų nepaisymas viešumoje ar, ypač, politinėje veikloje. Ministras Linas Kukuraitis vos iškėlus jo kandidatūrą viešai pripažino, kad asmeniškai nepritaria abortams, tačiau nesieks, kad jo požiūris būtų atspindėtas įstatymuose. „Aš, kaip asmuo, katalikas, tikintysis, tikrai neigiamai vertinu nėštumo nutraukimą. Tikiu, kad gyvybė užsimezga nuo pradėjimo. Tačiau bet koks įstatymų kietinimas situacijos nesprendžia“, - tada dėstė jis. Vėliau ministras aktyviai palaikė Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko inicijuotą radikalų smurto prieš vaikus sampratos apibrėžimą, pagal kurį ne paskatomis grindžiamas auklėjimas (ne „pozityvi socializacija”) taip pat laikomas smurto prieš vaikus forma. Taip buvo tiesiogiai paneigiama Bažnyčios nuosekliai ginama tėvų teisė į vaikų auklėjimą pasirinktomis priemonėmis pagal savo įsitikinimus. Naujai paskelbtas interviu atskleidžia naujus progresyvaus mąstymo ir prieštaravimo Bažnyčios mokymui aspektus: 

1) pritariama socialines lytis ir lyties tapatybę įteisinančiai Stambulo konvencijai. Ministro teigimu, Vyriausybė nutarė konvenciją ratifikuoti, o jis vienintelis iš ministrų kėlė socialinės lyties įteisinimo klausimą. Jokio nepritarimo konvencijai ir Vyriausybės sprendimui pačiame interviu jis neišreiškia, apsiribojama aptakia fraze „kėliau klausimą”. Ministrai turi moralinę ir juridinę teisę pareikšti atskirąją nuomonę dėl sprendimų, kuriems nepritaria. Praėjusioje kadencijoje katalikas Rokas Masiulis, būdamas energetikos ministru, reiškė atskirąją nuomonę dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo, kuriuo įteisinamas embrionų žudymas. Tačiau katalikas Linas Kukuraitis, būdamas tiesiogiai už Stambulo konvencijos reglamentuojamą sritį atsakingu ministru, turi teisę ir pareigą tą padaryti, jei iš tiesų nepritaria šiam Vyriausybės sprendimui, tačiau neužsimena ne tik apie tokį veiksmą, bet ir apie sprendimo ydingumą apskritai. Tuo tarpu Katalikų Bažnyčia kategoriškai atmeta socialinės lyties koncepciją, kurią laiko objektyvios žmogaus prigimties neigimu. Dar daugiau, Lietuvos vyskupų konferencija yra nedviprasmiškai pasmerkusi pačią Stambulo konvenciją ir išreiškusi nepritarimą jos ratifikavimui. Tačiau sprendimų priėmėjo padėtyje atsidūręs ministras palieka savo katalikišką tapatybę namuose ir Stambulo konvencijos ratifikavimui neoponuoja. 

2) atmetamas subsidiarumo principas. Klausiamas, ar palaikytų eurofederalizmą socialinėje srityje, ministras atsako teigiamai („Aš esu už tai”) ir priduria, kad jam „keistas paradoksas, kai tos šalys, kurios tikrai sunkiai tvarko socialinius reikalus, yra už didesnį subsidiarumą”.

Tuo tarpu subsidiarumo principas yra Katalikų Bažnyčios mokymo dalis. Katekizme rašoma: „Mokanti Bažnyčia iškėlė vadinamąjį subsidiarumo [papildomumo] principą. Pagal jį „aukščiau stovinti organizacija neturi kištis į žemiau esančios vidaus gyvenimą, siaurindama jos kompetenciją; veikiau turi ją remti, iškilus būtinybei, ir jai padėti, derinant jos veiklą su kitų visuomeninių grupių veikla bei siekiant bendros gerovės“. Tai remiasi eilės popiežių nuo Leono XIII iki Benedikto XVI formuluotu mokymu apie subsidiarumą. Šis principas neabejotinai taikomas tiek valstybių vidaus, tiek ir tarptautiniams santykiams. Kaip enciklikoje „Pacem in Terris” rašė Jonas XXIII, „Tas pats subsidiarumo principas, kuris reguliuoja santykius tarp viešosios valdžios ir individų, šeimų ir tarpinių organizacijų vienoje valstybėje, turi būti taikomas santykiams tarp pasaulio bedruomenės viešosios valdžios ir kiekvienos politinės bendruomenės viešųjų valdžių”. Paradoksalu tad ne tai, jog šalys laikosi subsidiarumo principo, o tai, kad jį atmeta katalikas ministras. 

Tai tik keli akivaizdžiausi pavyzdžiai. Su visa ministro pasaulėžiūra kviečiame susipažinti interviu (nuoroda pateikiama žemiau). Atkreiptinas dėmesys, jog ministro sprendimus lemia ne Bažnyčios mokymo nežinojimas, nes abortų, socialinės lyties ir kitais klausimais Bažnyčios pozicija yra itin aiški ir viešai išreikšta Lietuvos Bažnyčios hierarchų. Ministro elgesys ir pasisakymai liudija, jog savo religinių įsitikinimų suprivatinimas ir atsisakymas politinėje veikloje yra jo sąmoningas pasirinkimas, prisitaikant prie sekuliarios visuomenės dalies ir liberalios žiniasklaidos formuojamų nuostatų. Lietuvos katalikai neturėtų tylėti stebėdami tokią Bažnyčios mokymo išsižadėjimo kataliko rankomis. Tikime, kad ministras gali suderinti savo kaip kataliko, piliečio ir politiko pareigas pradėdamas savo išpažįstamą Bažnyčios  mokymą atstovauti ir ginti einamose pareigose. 

Interviu su Linu Kukuraičiu galite skaityti ČIA