Algimantas Zolubas. Investicijos ar nežabotas godulys? Susirūpinti turi visa Lietuva

Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pag...

Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.

Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime aibes, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar bauda, prilygstančia pažeidėjo įgytos naudos šimtajai ar tūkstantajai daliai. Deja, tokiu būdu nacionalinis resursas - Lietuvos kultūros ir gamtos paveldas toliau naikinamas, o plačioji visuomenė vis labiau netenka galimybių jais tausojamai naudotis.

Skandalingi pažeidimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke ar naujausi – Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, kurių draustiniuose ir miškuose pridygo pilis primenančių verslininkų namų, užgrobta valstybinė žemė, daroma žala gamtai, drastiškiausias per visą 27-metį Vilniaus senamiesčio veido bjaurojimas veja į neviltį eilinius Lietuvos piliečius dėl valstybės institucijų atsainumo ir žeminančio bandymo įtikti brutaliems investitoriams!

Trakai yra Lietuvos perlas, kuriuo žavisi visas pasaulis. Ne tik mes, lietuviai, bet ir visi atvykstantieji svečiai, kuriuos į Trakus atsiveža Seimas bei Vyriausybė.

Deja, šį nacionalinį turtą nuolat siekiama nusavinti ar panaudoti tik savo interesams. Juk neatsitiktinai į Trakų istorinį kraštovaizdį veržiasi nežabojamo godulio apimti, susirūpinimu investicijomis prisidengiantys milijonieriai ir jų patarnautojai.

Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius iki šiol atlaikė (su sveikatos nuostoliais iki infarkto) didžiulį žemgrobių spaudimą. Inirtingą socialliberalės, vėliau darbo partijos narės, buvusios Seimo narės Dangutės Mikutienės puolimą ir pasikėsinimus į Trakų paveldą, šiandien perėmė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis, advokataujantis verslininkui Dariui Nedzinskui, kuris ruošiasi statyti „Rimi“ prekybos centrą Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritorijoje. Seimo narys V.Kernagis taip įsisiautėjo, kad viešoje erdvėje paragino skubos tvarka „neutralizuoti“ vieną iš Lietuvos Respublikos piliečių G.Abaravičių su visų mūsų Trakų istoriniu nacionaliniu parku!

Netenka abejoti, kad naujojo puolimo prieš Trakų istorinį nacionalinį parką esmė yra tas pats neskaidrus, jokių priemonių nesibodintis mėginimas patenkinti privačius įtakingų asmenų interesus viešojo intereso sąskaita, ignoruojant įstatymus ir net grubiausiu būdu keičiant istorinį kraštovaizdį saugančius teisės aktus.

O kad būtų vsio zakonno, Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016-02-09 aktu Nr.KPD-RM-627/1 ne tik sumažino Trakų senamiesčio (un. Nr. 17114) teritoriją, išimdama iš jos D.Nedzinsko projektui reikalingus sklypus, bet ir sudarė sąlygas didinti Trakų senamiesčio aukštingumą iki 8 aukštų su palėpe perimetriniame užstatyme. Ši žinybinė komisija tokį aktą priėmė nesilaikydama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo apie Trakų senamiesčio pietinės ribos sumažinimą informuoti visuomenę prieš 3 mėnesius spaudoje. Aktas parengtas taip, kad sunku suvokti net specialistui, juolab paveldui neabejingiems piliečiams,  pakeitimų esmę ir mastą.

Jei kas bandytų įrodyti, jog Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai labai rūpėjo investicijos, atsigręžę į vertinimo iniciatorius, pamatysite nežabotą godulį.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą bei kitas institucijas, prašydama padėti apginti viešąjį interesą. Tačiau, kai „investitoriai“ kėsinasi mūsų istorines sostines paversti privačius interesus tenkinančiomis, istorinį paveldą darkančiomis statybomis, susirūpinti turi visa Lietuva.


Susiję

Philip M. Breedlove: Baltijos šalims kilo destabilizavimo grėsmė

NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedl...

Istorinė diena Kaune: nuo tilto šalinama sovietinė simbolika

Vytauto Didžiojo (buv. Aleksoto) tiltą bjaurojanti sovietinė simbolika greitai taps praeitimi. Ketvirtadienį pradėti plokščių su sovietine simbolika nuėmimo darbai. Planuojama, jog per kelias arti...

Alvydas Jokubaitis. Modernusis nacionalizmas buvo demokratijos nešėjas

Apie mūsų valstybę tarpukariu ir dabar, apie mūsų gebėjimą įvertinti ir nuvertinti bei apie tai, kas mūsų laukia, Vytautas Raškauskas kalbino filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Alvydą Joku...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Leonas XIV – kas jis? Išsami apžvalga

Katalikiškos svetainės Rorate caeli parengta apžvalga.Robertas Pranciškus Prevostas tapo popiežiumi Leonu XIV. Iki 2025 m. gegužės 8 d. dauguma žmonių nežinojo Prevosto vardo, tačiau dabar jis yra vyr...

Vaidotas Vaičaitis. Dėl 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo

Kaip žinia, šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, jog tai, kad Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įregistravimo tvarką reguliuojančio įstatymo, prieštarauja konstituciniams teisinės v...

Vytautas Sinica. Valstybė neturi finansuoti abortų

Pastarąją savaitę įvairioms žiniasklaidos priemonėms daviau interviu apie Seime Birutės Vėsaitės su keliais kitais parlamentarais pateiktą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo siūloma:- perk...

Dominykas Vanhara. Dėl mokesčių reformos

Galiausiai paaiškėjo, kad taip vadinama mokesčių reforma nėra arba mažai yra susijusi su krašto apsauga. Kiek mačiau, netgi yra pripažįstama, kad iš šios mokesčių reformos surinkti papildomi pinigai t...

Robert Keim. Pirmasis popiežius Leonas išgelbėjo Romą nuo barbarų

Hunai traukėsi į vakarus. Mokslininkai iki šiol nežino, kas tiksliai jie buvo. Jų etninė kilmė ir rasiniai ypatumai nėra gerai žinomi, o jų kalbos išliko nedaug. Jie atsirado kažkur Vidinėje Azijoje i...

item