Socialinės apsaugos ministerija planuoja aiškintis dėl „Barnevernet“ atimtų lietuvių

Kai Lietuvos Seimas rinkosi į neeilinę sesiją dėl vadinamojo vaikų nemušimo įstatymo, Seimo narius bei valstybines institucijas pasiekė Lietuvos piliečių, iš kurių užsienio šalyse atimti vaikai, pagalbos prašymas. Tarpininkavimo bendraujant su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis politikų prašo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. O valdininkai vis dar tik ruošiasi kažką daryti.

Laišką politikams parašiusios moterys iš Norvegijos bei Jungtinės Karalystės teigia, kad iš jų vaikų užsienyje atimta ne tik šeima, bet ir teisė į kultūrinę tapatybę, gimtąją kalbą, šiurkščiai pažeidžiant JT Vaiko teisių konvenciją, teigiančią, kad „valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius“. Į motinų prašymus leisti globoti atimtus vaikus artimiesiems, šeimos draugams, atsakoma neigiamai ir jie atiduodami svetimiems žmonėms, į svetimą kultūrinę bei kalbinę aplinką.

Lietuvos oficialios institucijos vaikus praradusioms mamoms ne kartą yra pareiškusios negalinčios padėti, nes negali kištis į kitų valstybių teisinę sistemą. Tačiau moterys tuo netiki, nes mato, kaip savo piliečius susigrąžino Slovakija, Portugalija, Indija, Rusija, Rumunija.

Net Norvegija, iki šiol argumentavusi, esą trūksta teisinių įrankių perduoti iš užsienio piliečių paimtų vaikų bylas jų pilietybės šalims, pernai pasirašė perdavimą reglamentuojančią Hagos konvenciją. Ji Norvegijoje galioja nuo 2016 m. liepos 1 dienos, tačiau vaikai ir toliau negrąžinami Lietuvai.

„Prašome viso įmanomo jūsų palaikymo sugrąžinant mūsų vaikus į Tėvynę. Neleiskite jų atimti iš Lietuvos ir nutautinti“, - rašo motinos.

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba „Vakaro žinias“ informavo, kad vasario 8 d. taip pat kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijas ir prašė jų tarpininkavimo siekiant pagerinti bendradarbiavimą su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis, kad būtų užtikrintos vaikų, esančių Norvegijoje, teisės ir interesai. Mat kol kas Tarybai bendrą kalbą su Norvegijos institucijomis sunkiai sekasi rasti.

Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo Jano Maciejevskio pateiktais duomenimis, šiuo metu bendraujama su Norvegijos vaikų teisių centrine institucija dėl devynių tarnybai žinomų iš šeimų paimtų vaikų. Tačiau, nors kreiptasi ne vieną kartą, informacija Lietuvai pateikiama netiksli, o apie kai kuriuos vaikus nepateikiama visiškai.

Užsienio reikalų ministerija „Vakaro žinias“ informavo, kad „pagal kompetenciją prisideda ir toliau prisidės prie kitų valstybinių institucijų pastangų sprendžiant Lietuvos piliečių teisių apsaugos klausimus Norvegijoje“. Lietuvos diplomatinė tarnyba jaučiasi kartu su kitų šalių kolegomis svariai prisidėjusi prie to, kad Norvegijoje įsigaliotų 1996 m. Hagos konvencija.

2016 m. rugpjūtį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Norvegijos vaikų ir lygybės ministre Solveig Horne ir pasiūlė surengti Lietuvos ir Norvegijos centrinių vaiko teisių priežiūros institucijų atstovų susitikimą, skirtą glaudesniams ryšiams užmegzti. Šiuo metu Lietuvos ambasada Osle derina galimą mūsų šalies vaiko teisių apsaugos specialistų vizitą į Norvegiją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėjos Dainoros Bernackienės teigimu, ministerija imsis priemonių siekdama užtikrinti glaudų Lietuvos ir Karalystės bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje. Planuojamas žingsnis - ministerijos atstovų vizitas į Norvegiją šiuo klausimu.

Parengė Aida Valinskienė