Vytautas Daujotis. Kodėl ES skyla, o JAV - ne

Propatria.lt nuotrauka

JAV iš esmės yra individų, atvykusių į niekieno žemę, valstybė. Aišku, ten buvo indėnai, tačiau teritorijos buvo retai apgyvendintos, ir jie realiai didelės įtakos neturėjo. Ten niekada nebuvo ir tautų, kurios būtų besiformavusios tūkstantmečiais. Valstybės sandara iš esmės kita. Tenykštės individų bendruomenės pagrindas - liberalusis individas. Kiekvienas žmogus buvo asimiliuojamas į tokią bendruomenę.

JAV buvo eksperimentas

JAV buvo kuriamos kaip eksperimentas tuščioje vietoje. Sukurtas tautų katilas. Kad visi jaustųsi gerai, ten buvo daroma įvairių nuolaidų. Pavyzdžiui, kodėl Jungtinių Valstijų vidurinės mokyklos tokio žemo lygio? Labai protingai sugalvota. Vidurinės mokyklos specialiai išlaikomos žemo lygio, kad visi galėtų jose mokytis ir lygintųsi vieni su kitais. Jei būtų elitinės mokyklos ir žemesnio lygio, tai augintų įtampą visuomenėje. JAV tėvai iš karto protingai numatė šį dalyką. Vėliau prezidentas Ronaldas Reiganas nusprendė, kad skirtingų rasių žmones reikia maišyti - juodaodžius vežti į baltaodžių rajonus ir atvirkščiai. Ir visi mokyklose ruošiami vienodai, o tai reiškia - žemesniu lygiu. Po to tai atitaisoma aukštosiose mokyklose. Man pačiam teko dirbti JAV aukštosiose mokyklose ir tą esu patyręs asmeniškai. Jei Europa norėtų integruoti masiškai atvykstančius musulmonus, ji turėtų elgtis taip pat, o tai reikštų, kad reikėtų atsisakyti visų savo pasiekimų ir pradėti vos ne nuo nulio.

ES mėgdžioja SSRS

ES kartoja SSRS pavyzdį. Ten irgi buvo tautų katilas. Siekta, kad nacijų nebūtų, kad jos išsimaišytų. O tokioje kultūroje visada viena tauta užgožia kitas. Ir atsiranda prievartinis elementas. ES irgi bandoma dirbtinai griauti nusistovėjusias struktūras - tautas. Kaip SSRS laikais. O tai sukelia tautinių valstybių pasipiktinimą. Tuo metu JAV nėra ką griauti, nes tokios tautos, kaip amerikiečiai, nėra, tai yra įvairių tautų palikuonių katilas.

Kai kurie ES veikėjai sako, kad Europos Sąjunga išlikti galėtų, tik jei „išsilydytų“ tautos. Tada nebūtų prieštaravimų tarp tautų kaip dabar, o ir visame pasaulyje esą geriau būtų globalizacija, tada nekiltų karų tarp tautų ir panašiai. Bet tai būtų absurdas. Globalistinės, iš individų sudarytos valstybės faktiškai tarnauja tik vienam, kultūra pradanginama dėl globalistinio-ekonominio tikslo - dėl didesnio pelno, dėl laisvesnio didžiulių korporacijų veikimo ir pan. Tai darinys, kuriame dominuoja oligarchija. Ten demokratija jau nebegali veikti, priešingai nei mažesniuose dariniuose. Prisiminkime iš senovės istorijos, Graikijos miestuose-valstybėse buvo tiesioginė demokratija, ko nesugeba padaryti šiuolaikinės didžiosios valstybės. Arba dar geresnis pavyzdys - Šveicarija, sudaryta iš kantonų, kur referendumais klausimai labai dažnai sprendžiami.

Tautos savo dar neatgyveno. Jos turi vystytis ir turėti kultūrinį užtaisą, negalima su jomis daryti eksperimentų. Tačiau mes įsivaizduojame, kad žinome, kas geriau. Leninas ir Stalinas irgi žinojo, kas geriau. Ir kas iš to išėjo? Imperija žlugo.

Į Europą plūsta musulmonai. Jie buriasi į bendrijas ir primeta mums savo vertybes. Mes turėsime prie jų prisiderinti. Tai prie gero neprives.

Tautos bijo globalizacijos

Kultūrinė bendrija gali įgyvendinti neegoistinius tikslus. O individų bendruomenėje kiekvienas kovoja už save. Ekonomikai tai gal ir gerai, tačiau žmogus virsta konkuruojančiu gyvuliu. O kultūros, kalbos, tradicijų, bendrų vertybių dalykai žmones priverčia šnekėtis tarpusavyje ir spręsti bendresnius, bendrojo gėrio klausimus. Globaliame darinyje auga turtiniai skirtumai, neturtingi žmonės ten reikalingi tik tam, kad kurtų gėrybes korporacijoms. Taip yra ir Amerikoje, ji tikrai nėra šalis be problemų. Tačiau, kaip minėjau, nė viena valstija net neplanuoja atsiskirti, nes joms, priešingai nei ES valstybėms, nėra aktuali tautų „sulydymo“ baimė. Priverstinis „lydymas“ visada sulaukia pasipriešinimo, dėl to yra kilęs ne vienas karas. O JAV „susilydė“ natūraliai. Bet ir tai turi problemų, ten kultūros vienos su kitomis kariauja.