Aštuntoji Kalėdų oktavos diena – Švč. Mergelė Marija Dievo Gimdytoja

Sveika, šventoji Gimdytoja,  davusi pasauliui Valdovą,  kuris dangų ir žemę valdo per amžius.  (Mišių introitas) Liturginiai sk...

Sveika, šventoji Gimdytoja, 
davusi pasauliui Valdovą, 
kuris dangų ir žemę valdo per amžius. 
(Mišių introitas)

Liturginiai skaitiniai:

Sk 6, 22–27 – Viešpaties palaima savo tautai.

Gal 4, 4–7 – Atėjus laiko pilnatvei Dievas atsiuntė savo Sūnų gimusį iš Marijos.

Lk 2, 16–21 – Vaikelio Jėzaus apipjaustymas ir Vardo suteikimas.

Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmes visoje Katalikų Bažnyčioje įvedė popiežius Paulius VI 1969 m. vasario 14 d. Šiandien, baigiantis Kalėdų oktavai, prisimename Marijos dieviškąją motinystę, ir tai – dar vienas Kalėdų džiaugsmo atspindys. Šiandien meldžiamės už taiką pasaulyje: Marija yra Taikos Kunigaikščio Motina. Tai pirmoji naujų metų diena: Marija ir toliau  teikia naują gyvenimą mums, savo vaikams, kurie esame ir Dievo vaikai. Todėl, pradėdami naujus metus, sekime Marijos pateiktu tikėjimo ir atsidavimo Dievui pavyzdžiu.

Bažnyčios žodis:

Tikėjimo žvilgsniu apėmę Apreiškimo visumą, galime atskleisti slėpiningus motyvus, dėl kurių Dievas savo išganymo plane panoro, kad Jo Sūnus gimtų iš Mergelės. Tie motyvai susiję tiek su Kristaus asmeniu bei Jo atperkamąja pasiuntinybe, tiek su Marijos sutikimu priimti tą pasiuntinybę visų žmonių labui. Marijos mergystė rodo absoliučią Dievo iniciatyvą Įsikūnijimo metu. Jėzus neturi kito Tėvo, tik Dievą. „Žmogystė, kurią Jis priėmė, niekada Jo neatitolino nuo Tėvo [...]; iš prigimties Jis yra Tėvo Sūnus savo dievyste, iš prigimties – Motinos Sūnus savo žmogyste, tačiau iš tikrųjų Dievo Sūnus savo abiem prigimtimis.“ Jėzus buvo Mergelės Marijos įsčiose pradėtas iš Šventosios Dvasios, nes Jis yra naujasis Adomas, duodantis pradžią naujajai kūrinijai: „Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus“ (1 Kor 15, 47). Kristaus žmogystė nuo pat Jo prasidėjimo yra pilna Šventosios Dvasios, nes „Dievas teikia Jam Dvasią be saiko“ (Jn 3, 34). Tai „iš Jo“, kuris yra atpirktosios žmonijos galva, „pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės“ (Jn 1, 16). Jėzus, naujasis Adomas, savo prasidėjimu Mergelėje pradeda naująjį Dievo įvaikių gimimą Šventojoje Dvasioje per tikėjimą. „Kaip tai įvyks?“ (Lk 1, 34). Dieviškajame gyvenime dalyvaujama „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13). Šis gyvenimas priimamas visiškai tyrai, nes žmogui jį suteikia tik Dvasia. Žmogaus pašaukimo – būti sužadėtam su Dievu – prasmė tobulai išsipildė mergaitiškoje Marijos motinystėje. Marija yra Mergelė, nes jos mergystė yra „jokios abejonės nedrumsčiamo“ jos tikėjimo ir neblaškomo atsidavimo Dievo valiai ženklas. Tai jos tikėjimas leido jai tapti Išganytojo Motina: „Dar labiau palaiminta Marija, priėmusi Kristaus tikėjimą, negu pradėjusi Kristaus kūną.“ Marija, būdama drauge ir Mergelė, ir Motina, yra tobulai išbaigtas Bažnyčios paveikslas. „Su tikėjimu priimdama Dievo Žodį, Bažnyčia ir pati tampa Motina. Mokymu ir Krikštu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri tvirtai ir tyrai laikosi Sužadėtiniui duotojo pažado.“

Katalikų Bažnyčios katekizmas

Melskimės

Gailestingumo vartus atverki mums, 
Palaimintoji Dievo Gimdytoja, kad, Tavimi 
pasitikintys, nepražūtume, bet per Tave 
išsivaduotume nuo negandų, 
nes Tu esi krikščionių Pagalba.

Apmąstymą parengė kun. Robertas Urbonavičius.



Susiję

Robertas Urbonavičius 6978838942501479967
item