Marius Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius?

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontek...

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas antisemitizmas. Prezidentas Antanas Smetona piešiamas kaip despotas ir fašistas, pagal „geriausias“ sovietines tradicijas. 1941-ųjų metų Sukilimui priskiriamas antisemitizmas ir kolaboravimas su naciais. Net pokario partizanus bandoma paversti banditais, karo nusikaltėliais, genocido vykdytojais – nuo Jono Noreikos – Generolo Vėtros iki Adolfo Ramanausko-Vanago.

Tautos didvyrių panteonas yra tautos atminties, savimonės ir pačios tapatybės pagrindas. Atimk iš tautos jos didvyrius ir nužudysi tautą. Akivaizdu, jog to ir siekiama – sąmoningai. Pagrindinis K. Škirpos teismo iniciatorius, savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas aiškiai pasakė, ką jis mano apie Lietuvą, iškeikdamas ją paskutiniais žodžiais. Po to veidmainiškai skamba jo deklaruojamos meilės priglobusiai šaliai.

Naivu būtų manyti, kad Lietuva ar lietuvių tauta – kažkuo išskirtinės. Liberalų ir kosmopolitų agresija nukreipta faktiškai prieš kiekvieną tautą, nes jų utopija – pasaulis be tautų. Gal tik vienai tautai kol kas daroma šiokia tokia išimtis, nes užsipuolus ją tektų stoti į vieną gretą su hitleriniais naciais. Kiltų kognityvinis disonansas.

Kuo gi prasikalto K. Škirpa? Jam priskiriamos kaltės, kad jo vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti Lietuvos valstybę, rėmėsi antisemitine ideologija, kolaboravo su hitleriniais naciais ir dalyvavo žydų genocido akcijose. Prieštaringas rašytojas Sergejus Kanovičius net sulygino K. Škirpą su Justu Paleckiu – atseit, abu jie – okupantų kolaborantai.

Žinoma, toks lyginimas laužtas iš piršto. J. Paleckis Lietuvos Respublikos laikais siekė sunaikinti jos valstybingumą ir įjungti ją į sovietų imperiją, kas ir padaryta. J. Paleckis skirtas sovietų vietininku. Tuo tarpu K. Škirpa gynė Lietuvos valstybę ir siekė ją atkurti. Žinoma, kad jo vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas ir jo suburta Laikinoji Vyriausybė mėgino tartis su hitlerine Vokietija dėl bendros kovos prieš sovietus. Tokią sąjungą su Vokietija sudarė Suomija, Vengrija, Rumunija, Ukrainos patriotinis judėjimas ir daugelis kitų politinių subjektų.

Jei Suomijos maršalą Karlą Gustavą Manerheimą ar ukrainiečių patriotų lyderį Stepaną Banderą laikysime nacių kolaborantais, tai kieno kolaborantai buvo Franklinas Ruzveltas, Vinstonas Čerčilis, Šarlis de Golis? Ogi sovietų. Josifo Stalino.

Natūralu, kad Vakaruose bendradarbiavimas su viena totalitarine imperija vertinamas vienaip, o su kita – kitaip. Taip susiklostė Vakarų šalių istorija. Bet Lietuva turi savo istoriją – daug sudėtingesnę ir prieštaringesnę. Ir Lietuva turi teisę tą istoriją vertinti savaip.

O kaipgi naciai žiūrėjo į tariamus kolaborantus? K. Škirpa sulaikytas Vokietijoje. Neišleistas į Lietuvą čia vadovauti sukilimui. Juozo Ambrazevičiaus sudaryta Laikinoji Vyriausybė išvaikyta. Vėliau generolo Povilo Plechavičiaus sušaukta Vietinė Rinktinė, pasirengusi drauge su vokiečiais mušti sovietus, išformuota, dalis jos karių – sušaudyta. Štai ir visas kolaboravimas. Žinoma, būta pavienių kolaborantų ir jų grupuočių, bet tai – atskiros istorijos. Nesusijusios nei su Lietuvių aktyvistų frontu, nei su kitomis tautinėmis formuotėmis.

Vienintelis dokumentas, kuriuo bandoma grįsti aktyvistų antisemitizmą – tai jų programos punktas, kuriame žydams atšaukiamas svetingumas. Galima tai laikyti reveransu, siekiant sudaryti patikimų sąjungininkų įvaizdį, galima vertinti ir kitaip. Galima net sutikti su abejone, ar toks tekstas darė garbę šiam judėjimui. Bet tai nėra direktyva žudyti. Nei per nago juodymą. Tapatinti deklaratyvų tekstą su žudymais ir įsakymais žudyti yra istorijos klastojimas.

Žinoma, kad Laikinoji Vyriausybė net siekė stabdyti žydų genocidą, o kai kurie jos nariai asmeniškai juos gelbėjo. Galbūt būtų gelbėjęs ir K. Škirpa, tik jis tuo metu buvo užsienyje. Dabar galime tik spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Bet turime aiškiai įvardyti, kas buvo ir ko – ne. Ligšiol nėra surasta dokumentų, įrodančių K. Škirpos ryšius su genocidu. Šis kaltinimas – išgalvotas. O tikrasis šių kaltinimų tikslas išeina toli už vienos asmenybės ribų.

Jau sudarytos prielaidos Lietuvos patriarchų, valstybės kūrėjų, laisvės kovotojų dergimui. Po K. Škirpos gali būti bet kas – J. Basanavičius, V. Kudirka, A. Ramanauskas-Vanagas. Liberaliųjų chunveibinų tikslas – paversti tautas bevarde, bespalve, bedvase minia, kurią galėtų laisvai raikyti, transportuoti po visą planetą kaip darbo jėgą, valdyti per vartojimą. Patys jie sustos tik pasiekę galutinį tikslą. Arba kai bus sustabdyti. Padarykime tai šiandien.


Susiję

Užkandinei „Keulė rūkė“ – bauda dėl reklamose vykdytų sistemingų patyčių iš krikščionių

Skandalingajai užkandinei „Keulė rūkė“ ketvirtadienį Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą už tai, kad savo reklamomis pažeidė visuomenės moralės principus ir niekino krikšč...

Lietuvos ir Vokietijos ministrai pasirašė sutartį dėl Vasario 16-osios akto eksponavimo Lietuvoje

Urm.lt nuotr. Spalio 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl neprik...

Vytautas Rubavičius. Agresyvus liberalizmo spindesys ir banalus filosofinis skurdas

Alvydo Jokubaičio knyga Liberalizmas kaip pilietinė religija (Vilnius: Tyto alba, 2017) pasirodė labai laiku – Lietuvos liberalai jau senokai nebeaiškina publikai jokių savų liberaliųjų idėjų, o ti...

Rašyti komentarą

4 komentarai

Anonimiškas rašė...

joo,pritariu-reikia stabdyti,tik vis galvoju,kaip .Kaip išbudinti šitą atrajojančią ir patenkintą bandą,kurios-nei Nepriklausomybės kūrėjų niekinimas,nei visos Tautos vadinimas žydšaudžiais,NEVEIKIA.NIEKAIP.Vienas,kitas pabruzda...

Anonimiškas rašė...

Pritariu, palaikau Jus.
O, gi kaip lietuviai pasikeitė. Jei taip būtų 1988-siais, tai jokios nepriklausomybės,laisvės nebūtų. Žiūrėkit, kaip ant šv.Kalėdų eglučių kabinamos pentogramos, o "Senukai","Ikea"ir "lidl" net "raudonasias" kabina ir bando įpiršt. Po tokiom "žvaigždėm" išžudyta DAUGIAUSIAI žmonių istorijoje.o Kalėdos yra Kristaus gimtadienis!! Taip elgtis nevalia.
Kavinės Vilniuje jau nesivargina rašyti lietuviškai,o kalbos komisija "nemato".
Turime valstybinę VIENĄ kalbą, bet visur privaloma kalbėti ir rašyti rusiškai. Bumblauskas demonstruoja kaip gerbia Pilsudskį ir rzeczpospolita ir niekina J.Basanavičių ir A Smetoną, o kitas tarybinis "docentas" Smetona darko kalbą ir vis skatina daugiau naudoti svetimybių,nemato reikalo transkribuoti pavadinimų ir pavardžių,iš moterų pavardžių (ir kažkodėl tik tekėjusių)padarė šiukšlyną (kaip toj pasakėlėje- buvo karalius ir karalienė, BET yra durnius ir durnė ;) ) Ar kokia kita pasaulio tauta taip iš savęs tyčiojasi ? Savo partizanų kaulelius užasfaltavo, o svetimas, seniai jau išpirktas ir panaikintas kapines rekonstruoja, beje- lenkų karių kapų Antakalnyje tiek nebuvo, kiek staiga "patapo". Žiūrėsm, ar Šimašius moka tik dvikalbes lenteles kalti, ar sugeba ir tautai atstovauti.. Panašu, kad mazgotė

Anonimiškas rašė...

Cia akyvaizdziai absurdiska padetis kuri beje brendo pamazu net ne metus o desimtmecius. Tik mes uzsieme "europu" vizijomis bei kova su sovietizmo liekanomis to nemateme. Tai rodo kad visuomenes rinktas ir nerinktas (skiriamas isrinktuju ") elitas yra stipriai persmelktas visiskai svetimu tai visuomenei jegu ir ideju.Ir tas poveikis siandien jau tapo akyvaizdziai nukreiptu pries visuomene ir tauta sukurusia ir atkurusia valstybe. Tai ka cia galima padaryti?
Manau kad tie visi veikejai dangstosi po kazkokuriu partiju ir judejimu "veliavomis.
Tiesa neretai ir mokslo diplomais ir vardais. Tai reiketu tu politiku ir paklausti ar jie tikrai remia savo statytiniu darbelius ir diegiamas idejas. Kiek suprantu butent viesumas ir tiesa cia ir yra svarbiausias ginklas.
Dekui autoriui uz pasisakyma.

Anonimiškas rašė...

Norisi tikėti, kad su Valstiečių atėjimu padidės pagarba tautos didvyriams. Liberalų Masiulio - Steponavičiaus - o gal ir kitų? ryšiai ir kyšiai padės suprasti, kad jie tik gražiai kalba, o iš tikrųjų žiauriai naikina viską kas yra lietuviška. Jų asmeninis ego ir tarnavimas betautės Europos idėjai pavojingas mažai valstybei Lietuvai. Ačiū autoriams, kurie tai drąsiai ir profesionaliai įvardina.

NAUJAUSI

NAUJAUSI

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

Nacionalinis susivienijimas. Dėl 1941 m. Birželio sukilimo įprasminimo

1941 m. Birželio sukilimas – tai lietuvių ginkluotas pasipriešinimas Sovietų Sąjungos okupacijai, prasidėjęs Vokietijai užpuolus SSRS. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti ne...

Vidmantas Valiušaitis. Kieno įgaliotas buvo Tautos sukilimas?

Šiandien kai kas klausia, įskaitant ir išeivijos liberalus, kieno įgalioti ir "kokia politine logika" sukilėliai 1941 metais drįso skelbti atstatantys paneigtą valstybingumą ir atkuriantys Lietuvos ne...

Dr. Asta Katutė. Antisovietinė rezistencija: nuo pogrindžio užuomazgų iki 1941 m. Birželio sukilimo

 „1941 m. sukilime ne pavieniai vadai yra gerbtini, o visa tauta, pogrindyje slaptai susiorganizavusi ir sukilusi prieš pavergėjus, prieš Maskvą ir prieš Hitlerį“, –  Pilypas Žukauskas-Narut...

Pusšimtis parlamentarų: partnerystės klausimą turi spręsti Seimas, o ne teismai

Ketvirtadienį Seime vykusioje Seimo narių Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Kazio Starkevičiaus spaudos konferencijoje „Kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės?“ buvo kalb...

item