Vidmantas Valiušaitis. Konservatoriai istorinę progą atsinaujinti praleido. Ar ja pasinaudos socialdemokratai?

Tekstas paskelbtas Vidmanto Valiušaičio Facebook paskyroje . *** Blaivus (Lauryno Kasčiūno) balsas iš TS-KD stovyklos : be pretenzi...

Tekstas paskelbtas Vidmanto Valiušaičio Facebook paskyroje.

***

Blaivus (Lauryno Kasčiūno) balsas iš TS-KD stovyklos: be pretenzijų „ne taip balsavusiai“ Lietuvai, be gėrėjimosi savimi ir pranašumo prieš kitus demonstravimo. Tiesiog bandymas analizuoti, pastanga suprasti kas atsitiko ir kodėl taip vyksta.

L. Kasčiūnas, mano supratimu, užčiuopia esminę priežastį, kuri visiškai aiški reikšmingai Lietuvos gyventojų daliai, bet nesuprantama konservatorių vadovybei: 22 proc. Lietuvos gyventojų patenka į skurdo rizikos zoną, esame vieni iš liūdnai pirmaujančių ES pagal socialinę atskirtį, vidutinė pensija yra mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje, sparčiai virstame vieno miesto valstybe (Vilniuje šiuo metu sukuriame jau 40 proc. šalies BVP) su tuštėjančiais regionais. Todėl visiškai pritariu Vladimirui Laučiui, kad rinkimų rezultatus ir dar vieną naują protesto bangą lėmė „socialinio teisingumo poreikis bei nusivylimas socialiai nejautria neoliberalia politika.“

Konservatorių veiksmai per rinkimus ir priešderybinės konsultacijos dėl koalicijos parodė, kad jų vadovybė gyvenimo faktus vertina ne visiškai adekvačiai. Viešumai transliuojamos jų žinutės kupinos prieštaravimų – tiek politinės realybės faktams, tiek jų pačių teiginiams.

Bandymas psichologiškai „paspausti“ rinkėjus ir potencialius koalicijos partnerius jau pirmojo turo rinkimų naktį, kai viešumai demonstratyviai prisistatė tariamas būsimosios koalicijos branduolys – konservatoriai su liberalais,  o po to nei vieni, nei kiti netapo derybų dėl koalicijos partneriais, paliko šiek tiek šypseną keliantį įspūdį. Pagal tą posakį: kilti – ereliu, leistis – namine žąsim.

Aš manau, kad konservatoriams tas demonstratyvus „susikabinimas už rankų“ su liberalais antrajame ture pakenkė. Iš to daugiau laimėjo liberalai. Tai parodė balsavimas vienmandatėse apygardose, kuriose varžėsi TS-KD ir LS kandidatai. Kodėl? Todėl kad žmonėms labiau patinka tiesiakalbiai. O tie, kurie tuo pačiu metu nori pajoti iš karto ant dviejų žirgų, krenta nuo abiejų.

Taip pasielgė rinkėjai, taip atsitiko ir per priešderybines konsultacijos su rinkimų laimėtojais. TS-KD vadovybės elgesys po rinkimų nebuvo logiškas ir nuoseklus. Nesusilaikyta neparodyti nuoskaudos. Kaltinti žmones „sovietmečio ilgesiu“ tolygu pripažinti, kad pajėgumo savikritiškai vertinti politinę tikrovę vadovybėje, švelniai tariant, nėra daug.

Dar daugiau. Gavus beveik perpus mažiau mandatų už rinkimų nugalėtojus, kalbėti tokiu tonu, tarsi būtum rinkimus laimėjęs, argi tai rodo didelę politinę išmintį? Ko vertas vien reikalavimas būtinai vestis į koaliciją liberalus, kai to pagrįstai kratosi patys liberalai ir jų nenori „valstiečiai“? Prieš rinkimus aiškinti, kad TS-KD programinės nuostatos su LVŽS yra pakankami artimos, kad jas neturėtų būti sunku suderinti, bet pamačius rinkimų rezultatus kalbėti jau priešingai – kad jos nesuderinamos. Kur čia racionalus politinis elgesys?

Man, žinoma, dėl to gaila. Todėl, kad rinkimų rezultatai rodė, jog racionaliausia ir stipriausia galėjo būti centro dešinės vyriausybė, jeigu ją būtų sudarę LVŽS ir TS-KD. Ji būtų turėjusi mažiausiai 87 balsus, bet greičiausiai, per 90, nes neabejoju, kad keletas individualiai išrinktų Seimo narių būtų prie jų prisijungę. Su tokiu politiniu bloku galima nuveikti didelius darbus, net jeigu ir ne visus, kurie įrašyti tiek „valstiečių“, tiek konservatorių programose. Lietuva tai būtų pajutusi. Gaila, istorinė proga liko neišnaudota, nepaisant blaivių balsų pačios TS-KD gretose.

Dabar bus formuojama centro kairės vyriausybė. Padėtis sunkesnė, bet nėra neįveikiama. LVŽS ir LSDP koalicija turės 73 mandatus, bet, manau, dar keli parlamentarai prie jų prisijungs – turės gal 75–76 balsus. Nėra labai daug, bet pakankama dirbti stabiliai. Jeigu socialdemokratai atsikvošės ir sugrįš prie savo ištakų, t.y. prie jų ideologinio imperatyvo tarnauti dirbantiesiems, gyvenantiems iš savo darbo, rimtai imsis socialinės atskirties mažinimo bei sąlygų gerinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne liokajiškai tarnaus vien stambiajam kapitalui, šiai koalicijai gali ir pasisekti.

Jie gavo istorinę progą. Kadangi balsuotojai aiškiai pasakė: turtingiausiųjų sluoksnį aptarnaujanti politika netinka, paskutinis laikas stoti tarnauti žmonėms. Ir jeigu jie to tikrai imtųsi, nenustebčiau, kad ateinančiuose rinkimuose švytuoklės efektas nesuveiks. Prisiminkime, kad Švedijoje socialdemokratai perrenkami buvo daugiau nei 50 metų iš eilės. Žinoma, jie neturėjo nomenklatūrinio TSKP-LKP-LDDP paveldo. Bet dabar LSDP turės gerą progą atsinaujinti. Ar pavyks – irgi klausimas.

Tačiau tokia, deja, realybė. Kita vertus, toks pasirinkimas buvo pačių konservatorių. Galimas daiktas, kad tai yra ir dalis jų pačių vidinių problemų. Jų laukia ne tokios jau lengvos tapatybės paieškos. Partija privalės neišvengiamai atsakyti į klausimą, kiek ją saisto krikščioniškosios demokratijos principai, ką jie eksponuoja savo pavadinime. Ir koks jos santykis su vertybėmis, kurios grindžiamos Bažnyčios socialiniu mokymu. Visuomenė iš to darys išvadas.

Kitu atveju, gali atsitikti taip, kaip rašo L. Kaščiūnas: „Jeigu sprendimų nerasime, po ketverių metų vėl galėsime kalbėti apie pro-sovietinę nostalgiją ar ironiškai svarstyti visuotinės rinkimų teisės trūkumus, bet esmės tai nekeis.“


Susiję

Vidmantas Valiušaitis 4292233611918117018
item