Kardinolas Burke'as išsakė paramą Dievo kulto kongregacijos prefekto raginimui laikyti Mišias atsigręžus į rytus
Kardinolas Raymondas Burke'as išsakė savo tvirtą paramą Dievo kulto ir sakramentų prefekto Roberto Sarah neseniai pareikštam paragin...
https://www.propatria.lt/2016/08/kard-burkeas-issake-parama-dievo-kulto.html
Kardinolas Raymondas Burke'as išsakė savo tvirtą paramą Dievo kulto ir sakramentų prefekto Roberto Sarah neseniai pareikštam paraginimui kunigams vėl pradėti aukoti Mišias ad orientem [atsigręžus į rytus]. Taip visos Mišios buvo aukojamos iki pat Antrojo Vatikano susirinkimo.
Kard. Burke'o teigimu, praktika, kai Mišios aukojamos kartu su tikinčiaisiais atsigręžus į Dievą, sugrąžina supratimą, kad kai kunigas aukoja Mišias, jis veikia in persona Christi (Kristaus asmenyje).
Kardinolas Sarah praeitą mėnesį Londone vykusios tarptautinės konferencijos apie liturgiją metu paragino kunigus aukoti Mišias atsisukus į altorių, kai tik tai įmanoma, pradedant nuo šio Advento. Vatikano liturgijos vado pasisakymas sukėlė kritiką kai kurių kitų Bažnyčios hierarchų tarpe.
„Aš visiškai su juo sutinku“, - pirmadienį pareiškė kard. Burke'as. Jo teigimu, didelė dalis kritikos, nukreiptos į kardinolo Sarah paraginimą, yra nepagrįsta, nesąžininga ir nepakankamai informuota.
„Mišių aukojimas ad orientem nereiškia kažkam atsukimo nugaros. Dažnai žmonės taip sako: „kunigas mums atsuko nugarą“. Bet yra visai ne taip. Kunigas kaip mūsų dvasinis tėvas šio garbinimo metu veda mus, kad pakeltume savo protus ir širdis link Dievo“, - patikslino kardinolas Burke'as.
„Didžiausia meilės išraiška savo kaimenei yra buvimas jos galva, kai už juos aukoji Šventasias Mišias. Kadangi Eucharistija gali būti paaukota tik paties Kristaus, kai kunigas aukoja Šventasias Mišias, jis sakramentiškai yra Kristus. Tad atsisukime visi į Viešpatį, kaip ir turėtume“, - pridėjo jis.
Kardinolas Sarah išsakė rūpestį, kad Mišios tapo visiškai sukoncentruotos į kunigą ir kongregaciją, taip tarsi iš jų centro pašalinant Dievą.
Apie tai kalbėjo ir kard. Burke'as: „Kai kunigas atsisuka į žmones, kyla didelė pagunda pradėti į jį žvelgti kaip į tam tikrą atlikėją. Vietoje to, kad kunigas kartu su žmonėmis keliautų link Dievo, tai tapo kažkokiu paprasčiausiu bendravimu tarp kunigo ir žmonių. Kunigas čia tik pagrindinis veikėjas, nebe mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Tai fundamentali ir baisi klaida, apie kurią būtina kalbėti.“
Kardinolas taip pat priminė, jog Antrajame Vatikano susirinkime nebuvo nuspręsta Mišių aukoti atsisukus į žmones, apie tai nebuvo net užuominų. „Ši praktika buvo priimta vėliau, manau, jog tai buvo klaidingų liturginių reformų dalis“, - teigė Burke'as.
Jo teigimu, šventoji liturgija yra aukščiausia ir tobuliausia mūsų katalikų tikėjimo išraiška. Kai ji laikoma teisingai, su didele pagarba, mes turime prieigą prie paties Dievo.
„Didžiausia meilės išraiška savo kaimenei yra buvimas jos galva, kai už juos aukoji Šventasias Mišias. Kadangi Eucharistija gali būti paaukota tik paties Kristaus, kai kunigas aukoja Šventasias Mišias, jis sakramentiškai yra Kristus. Tad atsisukime visi į Viešpatį, kaip ir turėtume“, - pridėjo jis.
Kardinolas Sarah išsakė rūpestį, kad Mišios tapo visiškai sukoncentruotos į kunigą ir kongregaciją, taip tarsi iš jų centro pašalinant Dievą.
Apie tai kalbėjo ir kard. Burke'as: „Kai kunigas atsisuka į žmones, kyla didelė pagunda pradėti į jį žvelgti kaip į tam tikrą atlikėją. Vietoje to, kad kunigas kartu su žmonėmis keliautų link Dievo, tai tapo kažkokiu paprasčiausiu bendravimu tarp kunigo ir žmonių. Kunigas čia tik pagrindinis veikėjas, nebe mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Tai fundamentali ir baisi klaida, apie kurią būtina kalbėti.“
Kardinolas taip pat priminė, jog Antrajame Vatikano susirinkime nebuvo nuspręsta Mišių aukoti atsisukus į žmones, apie tai nebuvo net užuominų. „Ši praktika buvo priimta vėliau, manau, jog tai buvo klaidingų liturginių reformų dalis“, - teigė Burke'as.
Jo teigimu, šventoji liturgija yra aukščiausia ir tobuliausia mūsų katalikų tikėjimo išraiška. Kai ji laikoma teisingai, su didele pagarba, mes turime prieigą prie paties Dievo.
Kardinolas Sarah taip pat paragino visus katalikus priimti Šventąją Komuniją ant liežuvio atsiklaupus. Tai yra Bažnyčios norma, nors daugybė Vakarų parapijų turi leidimus dalinti Komuniją į rankas.
Kol tradicinės ir pagarbios liturgijos rėmėjai džiaugėsi kardinolo Sarah išsakytu paraginimu, JAV vyskupų konferencija ir Vatikano atstovas kunigas Frederico Lombardi suskubo jį sumenkinti. Jungtinės Karalystės kardinolas, Vestminsterio arkivyskupas Vincentas Nicholsas savo parapijos kunigams pasakė ignoruoti kard. Sarah pareiškimus.
Kol tradicinės ir pagarbios liturgijos rėmėjai džiaugėsi kardinolo Sarah išsakytu paraginimu, JAV vyskupų konferencija ir Vatikano atstovas kunigas Frederico Lombardi suskubo jį sumenkinti. Jungtinės Karalystės kardinolas, Vestminsterio arkivyskupas Vincentas Nicholsas savo parapijos kunigams pasakė ignoruoti kard. Sarah pareiškimus.
Parengta pagal Lifesitenews.com publikaciją
18 komentarų
Mano akimis žiūrint, tas piktinimasis - liberastinio egocentrizmo ir susireikšminimo išraiška: tik pamanykit - kunigas MAN (Šv. Mano Didenybei) atsuko nugarą! Seubas! Praktiškai įžeidimas! O, va, kad altoriui nugarą atsuka, tai viskas tvarkoj, nes juk tokiu atveju MANO ego nenukenčia - o tai juk svarbiausia. Tikintieji, škia... :)
Tikiu mūsų Viešpačiu ir myliu Bažnyčią. Palaikau šitą mišių laikymo būdą.
O ar Jėzus laužė duoną nusisukęs nuo mokinių?..
Jėzus, laužydamas duoną, buvo už vienos puslankio formos stalo pusės su mokiniais. Nes tuo metu nebuvo sėdima aplink stalą. Iš vienos pusės būdavo nešiojami valgiai. Tai viena. O kita – Šv. Mišios nėra vakarienė, pietūs, pusryčiai ar kokia puota, nors būtent taip jau bemaž 50 metų stengiamasi įpiršti visiems katalikmas. Visų pirma, tai toji pati Jėzaus Kristaus auka, kurią jis už mus paaukojo ant kryžiaus Golgotoje, tik nekruvinuoju pavidalu. Visų antra, toks visų tikiničiųjų pasisukimas liturgijoje viena kryptimi į rytus (visose apaštalinėse tradicijose) arba bent jau į liturginius rytus (nemažoje dalyje bent jau nuo XVI-XVII a. statytose katalikų bažnyčiose) turi dar ir aiškią eschatologinę prasmę. Kai Jėzus žengė į dangų Galilėjoje, jis žengė rytų kryptimi ir angelas apaštalams aiškiai pasakė, kad jis vėl taip garbingai iš ten ateis. Nuo pat pirmųjų amžių krikščionys laukia Kristaus antrojo atėjimo. Tik kai kurie tai ryškiai pamiršo, Kas nėra itin nuostabu, ypač kai yra gausybė tokių anonimų ir ne tik, kurie visaip stengiasi kad ir neprisimintų.
Mišios yra ir Vakarienė, aišku, ne tokia kur valgome namuose. Nereikėtų šio aspekto neigti.
Jėzus sakė kad tarp tų kurie kartu meldžiasi jo vardu jis bus...Kunigui atsisukus į tikinčiuosius ir besimeldžiant įvyksta konsekracija.
Atsukta nugara man atrodytu lyg kaskoks dirbtinumas ir butu be galo nejauku. Uzaugau su misiomis kai kunigas atsisukes - nenoriu tokiu "naujoviu"
O jeigu bažnyčia suprojektuota taip, kad apsidė atsukta į pietus?
Kai šv. Mišios švenčiamos adekvačiai – ad orientem [atsigręžus į rytus], aišku, kad einama Dievopi, o kai nusigręžiama nuo Dievo, einama....
Luko 9-53 "Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link."
Jeruzalės link, tai reiškia, kad Jėzus keliavo Kalvarijos link, t.y savo kančios, aukos link, o ne priešinga - malonumų kryptimi. Taip pat Jėzus keliavo Dievo garbinimo krypties - Jeruzalės- link ir todėl nieko keista, kad ne tik tuomet, bet ir dabar "kaimo gyventojai" nenori, kad būtų pagarbintas Dievas ir jo AUKA, bet nori, kad visatos centras ir garbinimo objektas būtų jie patys, kaip labai taikliai pastebėjo Pikc Kažinkavičius, t.y kad būtų garbinama jų pačių "švenčiausioji" didenybė:)
O kai švenčiam šv. Mišias formalizmo dvasia kreipdami prioritetą formai o ne turiniui...einam tikrai ne Dievopi.
Be to ankstyvojoje baznycioje (iki pirmo tukstantmecio pabaigos) kaikuriose Romos bažnyčiose net fiziškai nebuvo galima mišių švesti nusisukus nuo žmonių. Kryptis į kur švesti rytus ar vakarus...nesvarbi..svarbiau kaip.
O ar Jėzus laužė duoną nusisukęs nuo mokinių?..
Na visų pirma Jėzus laužė duoną atsisukęs ne į savo mokinius, kurių turėjo visą būrį, bet į savo Apaštalus - Dvylika. Apaštalai yra ne kokios nors plačios masės, bet tie, kurie paliko žmonas, vaikus, dirvas, verslus ir pan. ir nusekė paskui Jėzų, t.y kunigai. Todėl ir Šv. Mišių AUKOJE viskas turi vykti pagal Evangeliją - kunigai-apaštalai turi būti atsisukę į Jėzų, t.y Tabernakulį, o ne į plačias mases.
Šia tema yra parašyta išsami knyga: Beno Ulevičiaus "Dieviškieji Rytai". Ten yra atsakoma į daug klausimų, įskaitant tokius, kaip "Gluosnio".
Jėzus čia kalbėjo apie savo dvasinį buvimą, ne sakramentinį.
Perkeitimas įvyksta kunigui ištarus konsekracijos žodžius, netgi jeigu jis laiko Mišias vienas, be bendruomenės.
Tamstos teiginys yra protestantiškas, pasmerktas Tridento Susirinkimo.
Bet kokiu atveju Vatikano II ajame susirinkime toks nusisukimas nuo žmonių kaip ir lotyniškos mišios yra nustatytos kaip ekstra ordinarinės. Kol popiežius ex catedra nepareikš kitaip manysiu kad tai yra vengtinos ir išimtinai retai taikytinos praktikos. Kažkoks kardinolas - ne popiežius ir nėra išmintingesnis už susirinkimo dalyvius.
Niekas tų Mišių niekada neuždraudė ir niekas nieko neturi pareikšti. Paprasčiausiai katalikai per savo neišmanymą ir į kraują įaugusį paklusnumą ganytojų buvo pripratinti prie protestantiško kičo, ir tiek. Dabar, praradus gilesnį ryšį su Dievu, pripratus prie jausmingo ir paviršutiniško pamaldumo, sunku pereiti prie gilesnio ir teisingo Dievo garbinimo.
Negana to, Tridento Mišias, visaip jas išpeikę, ordinarai nugrūdo į nykiausius užkampius, kad kiekas jų nė su žiburiu nerastų, nebent keli vietiniai. Ir iš kur tiek baimės? Anądien užeinu į vienos vyskupijos kuriją nusipirkti knygelės. Pirmas įspūdis buvo toks, kad vaizdo kamerų ten yra daugiau nei knygų, nors skelbiama, jog "Knygyno-svetainės misija – katalikiškoje dvasioje skleisti ir puoselėti amžinąsias vertybes, leidžiančias giliau pažinti Dievo meilę, Jo artumą ir Jo bendrystę su mumis." Taigi toji "katalikiška dvasia" nufilmavo ir fotografavo mane iš visų pusių. Negana to, namuose įžūliausiai radau išverstą paštą... tai bent sutapimas. Kitas smulkmenas praleidžiu.
Bijotų vyskupas Dievo labiau, o ne senų bobelių. Ir kas, žinodamas tokius dalykus, gali eiti į tokią bažnyčią?
Uždraust neuždraudė - bet yra aiški nuostata kad tai ekstraordinarinė forma. Kičas ne kičas - požiūrio reikalas. Man kičas - lotyniškos mišios ku absoliuti dauguma dalyvių nesupranta kas vyksta...
Rašyti komentarą