Dieviškojo kulto kongregacijos prefektas prašo kunigus laikyti Mišias atsigręžus į rytus

2016 m. liepos 5 d atidarydamas „Sacra Liturgia“ konferenciją Londone, kard. Robertas Sarah, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos ...


2016 m. liepos 5 d atidarydamas „Sacra Liturgia“ konferenciją Londone, kard. Robertas Sarah, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas, pasakė kalbą apie liturginę reformą. Ši kalba, pavadinimu „Autentiško „Sacrosanctum Concilium“[1] įgyvendinimo link“, sulaukė didžiulio pagrindinės ir katalikiškos žiniasklaidos dėmesio. Joje kardinolas paprašė visų kunigų nuo šio Advento pradėti švęsti Mišias – tiksliau sakant, Pauliaus VI įvestas Naująsias Mišias – ad orientem [atsisukus į rytus]. Štai paties Kardinolo žodžiai:

„Norėčiau kreiptis į visus kunigus <...> Kaip jau esu ne kartą minėjęs, manau, jog labai svarbu, kad mes kaip įmanoma greičiau sugrįžtume prie bendros orientacijos, t. y. kad per tas liturgijos dalis, kai kreipiamės į Dievą, tikintieji ir kunigai kartu pasisuktų ta pačia kryptimi – į rytus ar bent jau į presbiterijos pusę, link ateinančio Viešpats. Dabartinė liturginė teisė leidžia šią praktiką. Tai visiškai teisėta šiuolaikiniame rituale. Iš tiesų, aš manau, kad tai labai svarbus žingsnis – užtikrinti, kad mūsų pamaldose Viešpats iš tikrųjų atsidurtų centre.

Taigi, brangūs tėvai, aš nuolankiai ir broliškai prašau jūsų įgyvendinti šią praktiką kur tik įmanoma, žinoma, su derama išmintimi ir pamokymu, bet ir su ganytojišku įsitikinimu, kad tai labai naudinga Bažnyčiai, naudinga mūsų krikščioniškajai liaudžiai.

Jūsų ganytojiškas nuovokumas nuspręs, kaip ir kada tai įmanoma, bet galbūt tinkamiausias laikas tam būtų pirmas šių metų advento sekmadienis, kai pradėsime laukti „ateinančio Viešpaties“. Atsigręžkime vėl į Viešpatį! Nuo savo krikšto dienos krikščionis žino tik vieną kryptį – Rytus. „Jūs įžengėte čia [į Bažnyčią], kad pasipriešintumėte savo priešui, kurio drąsiai atsižadėjote. Jūs atsisukote į Rytus (ad Orientem), nes tas, kuris atsižada velnio, atsigręžia į Kristų ir nukreipia savo žvilgsnį tiesiai į Jį.“ (Šv. Ambraziejus.)

Kardinolo kalba atspindi tvirtą įsitikinimą, kad per paskutinius 50 metų buvo prarasta kai kas esmingo Katalikų Bažnyčios liturginiam gyvenimui. Deja, kard. Sarah žodžiai susidūrė su ryžtingu ir skubiu daugelio vyskupų pasipriešinimu, kurį vainikavo oficialus Šventojo Sosto spaudos tarnybos pranešimas, „patikslininatis“ šį klausimą:

„Mums atrodo tinkama kai ką paaiškinti atsižvelgiant į žiniasklaidoje paplitusią informaciją apie prieš keletą dienų Londone vykusią konferenciją, kuriai vadovavo kard. Sarah, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas. Kardinolas Sarah visada buvo deramai susirūpinęs Mišių šventimo orumu, kad būtų adekvačiai išreiškiama pagarba Eucharistijos slėpiniui. Tačiau dalis jo pasisakymų buvo klaidingai interpretuoti, tarsi jie skelbtų naujas normas, priešingas esamoms liturginėms taisyklėms ir popiežių žodžiams apie Mišių šventimą atsisukus į žmones bei ordinarinį Mišių ritualą.

Todėl būtų naudinga prisiminti, kad Bendrojoje Romos mišiolo instrukcijoje, kur surašytos vis dar galiojančios Eucharistijos aukojimo taisyklės, 299 paragrafe teigiama, jog „altorius turėtų būti pastatytas atskirai nuo sienos, kad būtų lengva jį apeiti ir kad Mišios galėtų būti aukojamos atsigręžus į žmones, kas yra siektina, kur tik įmanoma“[2].

Šie žodžiai prieštarauja kard. Sarah teiginiui, kad Pauliaus VI Mišių reformai jis gavęs Popiežiaus pritarimą:

„Kai balandį turėjau audienciją pas Šventąjį Tėvą, pop. Pranciškus paprašė manęs ištirti „reformos reformos“ klausimą ir būdą, kaip dvi Romos ritualo formos galėtų praturtinti viena kitą. Tai bus ilgas ir sudėtingas darbas, todėl aš prašau jūsų kantrybės ir maldų. Tačiau jei norime ištikimai įgyvendinti „Sacrosanctum Concilium“, jei norime pasiekti tai, ko troško Susirinkimas, turime suprasti, jog tai rimtas klausimas, kurį turime rūpestingai ištirti ir spręsti su reikiamu aiškumu, išmintimi, pamaldumu ir paklusnumu Dievo valiai.“

[1] Vatikano II Susirinkimo konstitucija apie liturgiją.

[2] Lotyniškai ši frazė skamba taip: „Altare maius exstruatur a pariete seiunctum, ut facile circumiri et in eo celebratio versus populum peragi possit, quod expedit ubicumque possibile sit.“ Daug lotynų kalbos specialistų mano, kad šis tekstas turėtų būti verčiamas taip: „Kur tik įmanoma, yra naudinga, kad pagrindinis altorius būtų pastatytas atskirai nuo sienos tam, kad jį būtų lengva apeiti ir kad Mišios galėtų būti aukojamos atsigręžus į žmones.“

Parengta pagal Fsspx.lt

Susiję straipsniai

Religija 3877121296325004775

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item