Damon Linker. Kaip Angela Merkel pastatė į pavojų Europos ateitį

Pasaulyje, kupiname politinių klaidų, Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusipelno išskirtinio dėmesio dėl savo ypatingo nutruktgalviškumo. Jos pabėgėlių politika pastatė visą Europą į pavojų, nors žemyno elitas ir yra per daug atsidavęs humanitariniams idealams, kad tai pripažintų.

Kaip prancūzų politinis filosofas Pierre'as Manent teigia naujame interviu, Europos elitas pasaulį mato kaip atsietą nuo konkrečių saitų - nacionalinių, etninių, religinių - ir į žmones žvelgia kaip į vienodus Žmogiškumo (iš didžiosios Ž) egzempliorius. Prancūzas katalikas yra paprasčiausias žmogus. Sekuliarus vokietis yra paprasčiausias žmogus. Tikintis musulmonas pabėgėlis nuo Sirijos pilietinio karo yra paprasčiausias žmogus. Kilmės šalis yra politiškai nesvarbi. Taip pat ir priklausymas vienai ar kitai religijai. Ir amžius. Ir lytis. Vienintelė jiems rūpinti priklausymo forma yra priklausymas konkrečios vietos neturinčioms žmogiškoms būtybėms.

Vertinant pagal šį standartą, Melkel yra sekuliari šventoji, atlikusi savo didingą kantišką pareigą, kiekvieną pabėgėlį laikiusi tikslu, o ne priemone, pavesdama savo veiksmus griežtiems absoliuto reikalavimams, besąlygiškam moraliniam imperatyvui, atsisakydama vertinti konkrečias žemiškas pasekmes ir apibrėžti, kas turi būti daroma sprendžiant krizę.

Paprastai politinis vadovas, kuris veikia nesvarstydamas apie praktines pasekmes, gali būti kaltinamas dėl skandalingo neatsakingumo. Bet, jeigu atvirai, nėra visiškai aišku, ar Merkel tikrai nesugebėjo įžvelgti pasekmių, kai praeitais metais nusprendė leisti daugiau nei 1,3 milijonams pabėgėlių ir migrantų iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Pietų Azijos apsistoti Europoje. Atvirkščiai, visai įmanoma, jog ji apsvarstė pasekmes, tačiau paprasčiausiai nemanė, kad tai yra kažkas blogo.

Nesu tikras, kas blogiau. Tačiau esu pakankamai tikras, kad abi priežastys yra blogos.

Neleiskime savęs apsėsti pavieniams šios krizės epizodams - įspūdingoms paskutinių savaičių, mėnesių ir metų žudynėms; šią vasarą užplūdusiai mažesnio masto mirtinų išpuolių bangai, naudojant bombas, kirvius, mačetes ir kitokius ginklus, taip pat ir peilį, kuris buvos panaudotas perrėžiant gerklę senyvam kunigui vieno Prancūzijos miestelio bažnyčioje; ar 1000-iui seksualinius priekabiavimus ar išprievartavimus Naujųjų metų naktį Kelne patyrusių moterų. Kai kuriuos iš šių veiksmų atliko pabėgėliai ir migrantai, o kitus žmonės, kilę iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ar Pietų Azijos, bet visą ar didžiąją dalį gyvenimo praleidę Europoje. Daugumą įkvėpė islamistų ideologija, varoma Islamo valstybės ir panašių grupuočių.

Priežastis, kodėl neturėtumėm susikoncentruoti į pavienius epizodus, yra ta, kad žiūrėjimas vien į juos leidžia Merkel ir jos gynėjams teigti, jog visi šie įvykiai yra atsitiktiniai ir neatspindi ateities, kuri laukia Europos, bei kad visi, kurie nepritaria Merkel pabėgėlių politikai, yra kalti dėl rasizmo, ksenofobijos bei kitų archajiškų išankstinio nusistatymo formų, kurias apsišvietęs europietis privalo atmesti, jei nori dalyvauti civilizuotame pokalbyje ar debatuose.

Štai kodėl naujas Pew centro tyrimas apie į Europą plūstančius migrantus yra toks svarbus - jis leidžia mums žvelgti toliau sensacingų kasdienių antraščių ir matyti dramatišką demografinę kontinento realybę bei projektuoti jo tikėtiną politinę baigtį.

Tyrimas kupinas situaciją nušviečiančių duomenų - apie migrantų nacionalinę kilmę (prieglobsčio prašytojų, atvykstančių iš Sirijos, Afganistano ir Irako, skaičius 2013-2015 metais išaugo daugiau nei keturgubai), apie populiariausias prieglobsčio prašytojų atvykimo vietas (pirmauja Vokietija), apie viešąją nuomonę dėl Europos Sąjungos prieglobsčio politikos (ji vertinama visiškai neigiamai).

Visgi grėsmingiausi skaičiai randami lentelėje, pavadintoje „Jauni vyrai 2015-aisiais sudarė 42% visų Europos prieglobsčio prašytojų“. Taigi, 42% prieglobsčio prašytojų 2015-aisiais buvo 18-34 metų vyrai. O kiek prieglobsčio prašytojų moterų šioje amžiaus grupėje? 11 procentų.

Šis disbalansas, dar didesnis kai kuriose atskirose šalyse, reiškia, kad ateityje gana didelei daliai vyrų bus ypač sunku susirasti žmonas. Ir tai yra rimta problema. Kaip šios problemos ekspertas teigė prieš porą mėnesių svarbiame straipsnyje Politico:

„Visuomenės su labai netolygiu lyčių pasiskirstymu yra nestabilesnės net be džihado ideologų savo tarpe. Daugybė empirinių tyrimų parodė, kad lyčių pasiskirstymas koreliuoja su smurto ir vagysčių skaičiumi - kuo netolygesnis lyčių pasiskirstymas, tuo prastesni nusikalstamumo rodikliai.“

„Net be džihado ideologų savo tarpe.“

O kai šie ideologai vis dėlto tame tarpe yra, siūlydami nevedusiems, seksualiai sužlugdytiems, ekonomiškai ir kultūriškai susvetimėjusiems jauniems vyrams keršto juos supančiam pasauliui perspektyvą, naudojant veiksmus, kurie tariamai prisideda prie kilnaus tikslo - na, tiesiog pasakykime, kad mažai tikėtina, jog tai baigsis geruoju.

Ir, žinoma, dar nepaminėjome politinių pasekmių.

Prisiminkime tą daugumą ES valstybių gyventojų, teigiančių, kad yra nepatenkinti tuo, kaip ES tvarkėsi su pabėgėlių klausimu. Tai yra rinkėjai, kurių dėka Jungtinėje Karalystėje referendume laimėjo Brexit stovykla. Šie rinkėjai Austrijoje prieš keturis mėnesius vos neišrinko prieš ES ir imigraciją pasisakančios partijos. Ir apklausos rodo, kad spalį vyksiančiuose rinkimuose jie būtent šią partiją ir išrinktų. Jie taip pat prisideda prie augančio Nacionalinio Fronto partijos Prancūzijoje populiarumo. Ir taip toliau.

Visi šie pasikeitimai yra augančio nerimo tarp Europos rinkėjų pasekmė. Jie tiki (ir ne be priežasties), kad jų vadovai yra linkę nepasitarę su rinkėjais įgyvendinti politiką, kuri drastiškai ir negatyviai pakeis gyvenimo kokybę ir kalbinį, etninį, ekonominį bei religinį jų valstybių paveikslą. Šis nepasitenkinimas prasidėjo dar prieš Merkel įgyvendinant savo geranorišką, bet ypatingai kvailą pabėgėlių politiką, tačiau būtent ji daugiau nei bet kas kitas pastaruoju metu šį nepasitenkinimą pavertė masiniu.

Kupina geriausių moralinių intencijų, norėdama elgtis kaip pasaulio be sienų pilietė, Angela Merkel galiausiai prikėlė nacionalistinį viesulą.

Ir audra dar tik prasidėjo.

Versta iš Theweek.com