Pierre Manent. Ar Prancūzijos kultūra turi ateitį?

Italų laikraščio Il Foglio interviu su šiuo metu vienu garsiausių pasaulyje politikos filosofu P...


Italų laikraščio Il Foglio interviu su šiuo metu vienu garsiausių pasaulyje politikos filosofu Pierre'u Manent.

Ką galvojate apie paskutinį išpuolį prieš prancūzų kunigą? Nei vienas kunigas Prancūzijoje nebuvo nužudytas dėl savo tikėjimo nuo pat Antrojo pasaulinio karo.

Įsivaizduokite šią scena: šv. Mišios savaitės viduryje, beveik tuščia bažnyčia, du tikintieji, trys seserys, labai senas kunigas švelniu veidu, kuris buvo paaukotas prieš altorių, ant kurio ką tik sudabartino Kristaus auką. Ši už širdies griebianti scena nušviečia krikščionybės Europoje būklę. Katalikų Bažnyčia laikosi ant mažumos tikėjimo ir uolumo. Tai yra iš dviejų pusių puolamas neapykantos objektas: iš vienos pusės yra kalbančios ir rašančios klasės panieka, o iš kitos - žudikiška musulmonų fanatikų neapykanta. Prancūzija kaip žmonių visuma nežino, ką daryti su Bažnyčia, ką apie ją galvoti ar sakyti. Respublikos prezidentas suskubo išreikšti savo simpatiją katalikams, bet tuomet iš karto pakeitė pokalbio temą, nes nežinojo, ką pasakyti apie katalikus ar Katalikų Bažnyčią. Tik vienas mažo darbininkų miestelio meras komunistas sugalvojo paminėti „mūsų kunigus“.

Prancūzija atrodo išsekusi... Kokios yra Prancūzijos klaidos, ypač elitinės žiniasklaidos ir intelektualų, ir kokia yra šio negalavimo esmė?

Prancūzai išsekę, bet pirmiausia jie yra sumišę, pasimetę. Jie nesitikėjo, kad viskas taip pakryps. Daugeliui jų atrodė, kad įžengėme į paskutinę demokratijos stadiją, kurioje valdo žmogaus teisės - vis augantis jų skaičius ir griežtėjanti jų priežiūra. Jiems atrodė, kad užnugaryje paliko tautų ir religijų amžių ir dabar gali būti laisvais individais, be pėdsako klajojančiais po žemės paviršių. Ir staiga jie buvo priversti suprasti, kad religiniai įsitikinimai ir kiti kolektyviniai saitai ne tik išgyveno, bet ir sugrįžo su tam tikru aktyvumu. Tai matyti ir jausti gali kiekvienas, bet kaip tai išreikšti, kai vienintelis leidžiamas kalbėjimas yra toks, kuris aukščiau už viską iškelia individualias teises? Tapome visiškai nepajėgūs matyti to, kas prieš mūsų akis. Tuo metu valdančioji klasė, kuri nėra politinė, o greičiau ideologinė klasė, ta, kuri ne tik įsako, kas turi būti daroma, bet ir kas turi būti sakoma, ir toliau nesustodama kalba apie „vertybes“: „respublikos vertybes“, „demokratijos vertybes“, „Europos vertybes“. Ši klasė piliečių akyse save jau diskreditavo, bet ir toliau užima visas institucines pozicijas, ypač žiniasklaidoje, ir susidaro įspūdis, kad niekur nėra grupių ar žmonių, kurie supranta tai, kas vyksta, ir gali tam pasipriešinti. Tais, kurie mums vadovauja, pasitikime ne ką daugiau nei savimi pačiais. Tai nėra pasiteisinimas ar paguoda, bet Prancūzijos kaltė yra visų europiečių kaltė.

Manote, kad Europa kažkokiu būdu pati prisišaukė šią katastrofą?

Mes prisišaukiame katastrofą pasinerdami į tokio pasaulio, koks jis yra dabar, ideologinę reprezentaciją. Prisišaukiame katastrofą nuoširdžiai tikėdami, kad piliečio priklausymas kuriai nors religijai neturi jokios politinės reikšmės ar pasekmių. Prisišaukiame katastrofą iš debatų dėl Turkijos galimo prisijungimo prie Europos Sąjungos pašalindami faktą, kad Turkija yra musulmoniška šalis. Prisišaukiame katastrofą, kai sumaišome pareigą išgelbėti skęstantį žmogų su tariama to žmogaus teise tapti mūsų valstybės piliečiu. Galiausiai, prisišaukiame katastrofą, kai meilės ir gailestingumo vardu reikalaujame senas krikščioniškas tautas atverti savo sienas visiems atvykėliams.

Ar Prancūzijos kultūra turi ateitį? Ar krikščionybė, patekusi tarp islamo ir kovingo sekuliarizmo, turi ateitį Prancūzijoje? Ar Europoje išsilaikys Vakarų civilizacija, ar vis dėlto išgyvename lėtą Vakarų idealų atsisakymą?

Nežinome, kada pasigirs trimitas. Negaliu jums atsakyti kaip „ekspertas“, galiu tik pasidalinti tuo, kuo viliuosi. Krikščioniška viltis paremta tikėjimu. Tikiu, kad griūnant Vakarų civilizacijai, kas jau prasidėjo, antgamtinė Bažnyčios esybė paradoksaliai taps vis labiau matoma. Pasaulio neapykanta jai matysis vis aiškiau ir aiškiau. Ir labiau nei bet kada anksčiau visų ateitis priklausys nuo „mažos krikščionių kaimenės“.

Versta iš First Things


Susiję straipsniai

Politika 1929635248396616369

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2016-08-09 10:15

    Keistas klausimas dėl krikščionybės ateities, kuri yra suspausta tarp islamo ir kovingo sekuliarumo.

    Pirmiausiai reikia neužmiršti, kad islamas irgi yra kovingas. Taigi, atsakymas į tą keistą klausimą būtų toks:

    1. Islamui tiek bedievystė, tiek krikščionybė yra priešas.
    2. Taigi, bedievystė šiuo atveju islamui padeda kovoti su krikščionybe tam, kad islamui, nugalėjus krikščionybę, būtų lengviau nugalėti bedievystę.
    3. Jei vistik laimės krikščionybė, kovingam sekuliarumui teks patapti nebe kovingam, nes bus aišku, kad krikščionybė buvo tas įrankis, nugalėjęs kovingą islamą.
    4. Jei vistik laimės islamas, tai ir sekuliarumo dienos, koks jis bebūtų - taikus ar kovingas, bus suskaičiuotos. O priežastis yra paprasta - ar daug yra ateistų, dėl ateizmo pasiruošusių kovoti ir paaukoti savo gyvybę?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-08-09 14:43

      hmm,ypač 4-ame punkte Jūs labai teisus.Būtų įdomu pamatyti savižudį sprogdintoją,kuris detonuotųsi šaukdamas-"ateizmas yra didis",arba "gėjai ir lesbietės yra didūs" arba "kokakolamagdonaldšopingf"...Na ,toliau įvairiausių variantų galima prigalvoti,bet faktas toks,kad ta,taip vadinama VAKARŲ KULTŪRA,nebeturi idėjų, dėl kurių kiltų į kovą.

      Panaikinti
    2. Ar tikrai nenoras žudyti yra idėjų neturėjimas?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2016-08-09 18:02

      Čia apie pasiryžimą mirti už ES. Terorizmo aukos nesiskaito - jos žūsta ne už ES. Šiandieninė ES pati didele dalimi yra tų žūčių priežastis.

      Panaikinti
    4. Pastebėkime, kaip tas veikėjas iškreipia oponentų poziciją: "ar daug yra ateistų, dėl ateizmo pasiruošusių kovoti ir paaukoti savo gyvybę" (Nežiniukas) ir "faktas toks,kad ta,taip vadinama VAKARŲ KULTŪRA,nebeturi idėjų, dėl kurių kiltų į kovą" (Anonimas) virsta "Ar tikrai nenoras žudyti yra idėjų neturėjimas?" (Romas Sadauskas). Įvertinote manipuliaciją? ;)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2016-08-10 00:20

      > Pikc

      Gal tai net nėra sąmoninga momentinė to Sadausko manipuliacija, o išankstinis smegenų ap(si)dorojimas, kad tokios manipuliacijos vyktų lyg savaime.

      Panaikinti
    6. Manau, sąmoninga - bet ne momentinė. Nežinau dėl to "išankstinio smegenų ap(si)dorojimo", bet "progresyviųjų aktyvistų" naudojamas oponento teiginių iškraipymas demagoginiais tikslais pažįstamas dar nuo sovietų okupacijos laikų - ir, kaip matau, "tradicijų perėmėjų" sėkmingai taikomas dabar. Čia greičiausiai ne kažkoks "smegenų ap(si)dorojimas", o "progresyviosios ideologijos" atstovų požiūrio "tikslas pateisina priemone" išraiška, ir tiek.

      Panaikinti
    7. Gal tiesiog žmogus toks yra. Vieni neskiria spalvų. O Romas nesupranta skirtumo tarp gintis, kovoti, aukotis ir žudyti.
      Daugiau užuojautos.

      Panaikinti
    8. Aini, įvertinau humoro jausmą. :) Bet jo, šitas veikėjas jau ne kartą įrodė turįs problemų su sąvokų skyrimu - pvz. http://zeppelinus.livejournal.com/26100.html. :)

      Panaikinti
    9. Romai,yra du ginkluoti ir vienas neginkluotas avinas dėl savo įsitikinimų ant kurių abiems tiems nusispjauti, kaip manai ar įsitikinimai ir facepalm avina išgelbės?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2016-08-09 17:56

    P.Romui:visų pirma,kad kiltų į kovą GINTI savo idėjų ir savo vertybių,na o BŪTINOJI GINTIS yra platus apibrėžimas...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2016-08-09 21:54

    Atsiminkit istorija, kokie buvo romėnai, vien ištarus vardą, visi drebėdavo, o atėjus malonumo Dievui, kokie jie paliko?, panaši analogija ir su ES.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Gerbiamieji "Pro Patria" redaktoriai. Jau pats pavadinimas "Il Foglio" rodo, kad tai ne prancūzų, bet italų laikraštis. Beje, labai neblogas. Bet tikrai italų. Jeigu nesunku – ištaisykite. Pagarbiai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2016-08-10 09:29

      Ačiū už pastabą, ištaisėme. Redaktorius per skubėjimą suklydo.

      Panaikinti

emo-but-icon

item