Tautos naikinimui J. Marcinkevičius priešinsis kartu su mumis

Turbūt neatsitiktinai pasirinktu laiku - Lietuvos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - saulėtą gegužės 7-osios šeštadienio rytą į turbūt neatsitiktinai pasirinktą vietą - Lietuvos mokslų akademiją, kuri taip pat yra ir Lietuvą į Nepriklausomybę išvedusio Sąjūdžio gimimo vieta, - iš įvairių Lietuvos miestų sugužėjo šimtai lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės likimui neabejingų žmonių: mokslininkų, pedagogų, filosofų, rašytojų, kompozitorių, kultūros ir visuomenės veikėjų, senjorų, studentų, Vilniaus forumo iniciatyvinės grupės sukviestų į konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.

Puikią, iš esmės į visus su poeto Just.Marcinkevičiaus veiklos ir kūrybos kontekstais bei puolimais prieš jį susijusius klausimus atsakančią kalbą, pavadintą „Tai uždaryk mane“, perskaitė žinomas šalies kultūros veikėjas, lietuvių literatūros kritikas ir leidėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Sventickas, ištaręs: „Vilniaus forumą, kaip supratau, ypač jaudina Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje. Kai kurių Europos ideologų įsivaizdavimai, kad mažos tautos, valstybės ir kalbos sunyks. Netikiu, kad taip gali būti, tokiam įsivaizdavimui turime kategoriškai priešintis. Marcinkevičius priešinsis kartu su mumis. Tai jėga.“

Itin vertingą pranešimą „Visi-kolaborantai ir visi-patriotai: „tarybinės lietuvybės“ koncepcijų struktūra ir politinė potekstė“ perskaitė žinomas šalies filosofas, Vilniaus edukologijos universiteto pedagogas daktaras Laisvūnas Šopauskas, reikšmingi taip pat buvo filosofo daktaro Vytauto Rubavičiaus, Vilniaus universiteto profesorės Rasos Čepaitienės pranešimai...

Renginį vainikavo konferencijos ašimi tapusi garsaus Lietuvos filosofo ir vieno iš Vilniaus forumo lyderių Vytauto Radžvilo kalba „Asmens sąžinė tarp sovietizacijos Scilės ir europeizacijos Charibdės: tarp ir anapus gėrio ir blogio“, kuria jis, atsispirdamas nuo Just.Marcinkevičiaus kūrybos ir prieštaringų jos vertinimo kontekstų, iš tiesų išsamiai atskleidė Lietuvos denacionalizavimo mechanizmo veikimo principus, įvardijo jį vykdančias jėgas ir jų tikslus, taip pat - galimybes jiems priešintis. Taip pat buvo paskelbtos ir dvi svarbios forumo dalyvių suformuluotos rezoliucijos - „Dėl tautos ir valstybės išsaugojimo“ bei „Dėl Lietuvos švietimo ir kultūros būklės“, skirtos atkreipti šalies visuomenės, o pirmiausia Lietuvos valdžios dėmesį į mūsų tautos ir valstybės egzistencijai pavojingai grasinančias problemas.

Visa tai, ką šioje konferencijoje išgirdome, - raminantys, vilties dėl Lietuvos ateities teikiantys ženklai. Neslėpsiu, širdį glostė ir tai, kad salėje tarp klausytojų aptikau tokių asmenybių kaip profesorė Viktorija Daujotytė, rašytojas Vytautas Martinkus, fotografas Antanas Sutkus, poetas, vienas artimiausių Just.Marcinkevičiaus draugų Algimantas Baltakis, kino režisierius Gytis Lukšas... Vytautas Landsbergis iki konferencijos pabaigos salėje neišbuvo.

Žinoma, jau ir keli šimtai žmonių yra nemažas būrys, jėga, įgali šį tą nuveikti, tačiau po konferencijos niekaip iš atminties neblėso renginyje matyti filmuoti kadrai iš Sąjūdžio laikų, kur Just.Marcinkevičiaus kalbos klausosi ir kone kas antrą jo pasakytą sakinį griausmingomis, nuoširdžiomis ovacijomis palydi niekaip į Vingio parką nesutelpanti šimtatūkstantinė minia, mojanti trispalvėmis, vieninga it uola... Negali būti, kad šiandien visi tie žmonės jau yra mirę ar emigravę - netikiu, kad galėjo taip nutikti. Tuomet - kurgi jie šiandien?..

Renginio turinio įkvėptas nuoširdžiai viliuosi, kad visi jie dar tik pakeliui, kad - dar susirinks.

parengė Rimvydas Stankevičius