Sandro Magister. „Taip, ne, nežinau... patys išsiaiškinkite.“ Aptakus pop. Pranciškaus mokymas

Kaip veikia pop. Pranciškaus magisteriumas, prieš keletą dienų paaiškino vienas jo mokinių, arkivysk. Bruno Forte, Sinodo šeimos klausimais ypatingasis sekretorius. Jis prisiminė, kaip Sinode Popiežius jam tarė:

„Jei mes atvirai ir aiškiai kalbėsime apie Komuniją išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems, neįsivaizduoji, koks kils triukšmas. Todėl nekalbėkime apie tai tiesiai; tu pasirūpink prielaidomis, o aš iš jų padarysiu atitinkamas išvadas.“

Ir štai, tęsė Forte, dėl šio „išmintingo“ patarimo „reikalai pajudėjo“, ir mes sulaukėme Posinodinio paraginimo „Amoris laetitia“. Jame reformuotojai galėjo rasti visa, ko norėjo.

Šie arkivysk. Fortes žodžiai nėra „nutekinti“ iš konfidencialaus pokalbio. Jis viešai tai pareiškė nuo tribūnos didžiulės minios akivaizdoje, jo arkivyskupijai priklausančiame Vasto mieste. „Tai tipiška jėzuitui“, – su šypsena pridūrė jis.

Nes kaip tik taip elgiasi pop. Pranciškus. Jis niekada nesako visko, ką turi galvoje. Jis tiesiog palieka tai spėlionėms. Jis leidžia plisti įvairiausioms, netgi labiausiai viena kitai prieštaraujančioms jo žodžių ir raštų interpretacijoms.

Būtų suprantama, jei tokios nuostatos būtų laikomasi privačiuose pokalbiuose. Bet Jorge Mario Bergoglio nuolatos taip elgiasi viešai, oficialiuose magisteriumo aktuose, netgi tada, kai visi iš jo laukia aiškaus, apibendrinto ir galutinio atsakymo.

Palyginti su ankstesnių popiežių mokymu – nekintamu, aiškiu, tarsi iškaltu uoloje nupoliruojant kiekvieną žodelį, pop. Pranciškaus magisteriumas reiškia epochinį pokytį.

„Amoris laetitia“ yra ryškus tokio mokymo pavyzdys. Skaitydamas šį dokumentą, teologas kard. Walteris Kasperis, kuris jau ne vieną dešimtmetį yra aršiausias Komunijos teikimo išsiskyrusiems ir antrą kartą „susituokusiems“ šalininkas, neturėjo jokių abejonių: tokie kaip jis reformuotojai, džiūgaudamas pareiškė Kasperis, pagaliau sulaukė „palankaus vėjo, leidžiančio išspręsti tokias situacijas žmogiškai“.

Antra vertus, kitas kardinolas ir teologas, jo tautietis Gerhardas Mülleris, Apaštaliniame paraginime perskaitė kai ką visai priešinga. Jis pareiškė, kad dokumente „Amoris laetitia“ nesą nieko, kas aiškiai panaikintų amžinąjį Bažnyčios mokymą, draudžiantį teikti Komuniją viešiems svetimautojams. Mülleris nėra šiaip kardinolas, jis yra Tikėjimo doktrinos kongregacijos, aukščiausios Bažnyčios instancijos tikėjimo klausimams spręsti, prefektas.

Tačiau visiems, kurie tikisi, kad šiuo klausimu Pranciškus aiškiai išdėstys savo poziciją, neabejotinai teks nusivilti. Nes Popiežius oficialiu savo Posinodinio apaštališkojo paraginimo aiškintoju paskyrė trečią kardinolą, Christophą Schönborną. Šį vaidmenį austrų kardinolas atliko tobulai, Bergoglio stiliumi, pateikdamas miglotus paaiškinimus, kuriuos savo ruožtu galima vėl įvairiai interpretuoti, dviprasmiškai atskirdamas doktriną, kuri esą buvo nepakeista, nuo pastoracinio jos įgyvendinimo, kuris turįs būti naujas bei kintantis.

Taigi, plačiai atvertiems vartams – ne, revoliucijai – taip pat ne. Tačiau pop. Pranciškaus nubrėžtas trečiasis kelias veda bet kur, tik ne link stabilumo. Kaip tik priešingai.

Atnaujindamas diskusiją apie tai, kas anksčiau atrodė galutinai nuspręsta, jis pradėjo procesą, suteikiantį vienodą teisę egzistuoti Bažnyčioje labiausiai nesutaikomoms nuomonėms, o kartu – ir aršiausiems reformuotojams.

Beprecedentis tokio išradingumo pavyzdys buvo pateiktas praėjusį vasarį, kai Popiežius lankėsi Romos liuteronų bažnyčioje. Už kataliko ištekėjusi protestantė Pranciškaus paklausė, ar ji taip pat galėtų priimti Komuniją kartu su savo vyru. Popiežius jai pateikė tokį aptakų atsakymą, jog buvo neįmanoma suprasti, ką jis reiškia, ir vienintelė besiperšanti išvada buvo maždaug tokia: „Tai klausimas, į kurį kiekvienas turi atsakyti pats.“

Bergždžiai kard. Mülleris po kelių dienų mėgino visiems priminti, kad Bažnyčios mokymas šiuo klausimu nepasikeitė. Nes faktas yra tas, kad Popiežius šią taisyklę pavertė ginčytinu klausimu, asmeninės nuomonės reikalu.

Kad ir kaip smarkiai naujai praktikai priešintųsi Afrikos ir Rytų Europos vyskupai bei kardinolai, priklausantys Wojtylos ir Ratzingerio mokyklai, kard. Kasperis puikiai supranta tikrąją situaciją: „Kiekvienam Bažnyčioje suteikta laisvė; todėl Vokietijoje gali būti leidžiama tai, kas Afrikoje draudžiama.“

Su popiežiumi Pranciškumi matome iškylant naują Bažnyčios modelį – aptakų, multikultūrinį.

Versta iš Chiesa.espressonline.it

www.fsspx.lt