Ben Judah. Per referendumą dėl išstojimo iš ES Britanija spręs, ar ji sutinka tapti imigrantų tauta

Tai Britanijos imigracijos referendumas. Jeigu kalbama apie balsadėžes, sprendimą „Išeiti“ ar „Pasilikti“ lems ne perdėtas Briuselio reguliavimas, „šveicariškasis modelis“ arba Britų teismų suverenitetas. Tai bus didysis neminimasis: ar jums priimtina imigracija ir etninis pokytis?

Žvilgterkime į euroskeptikų Britanijos žemėlapį. Šioje naujoje YouGov 80 000 rinkėjų apklausoje modelis yra stebėtinai aiškus. Ten, kur imigracija patiriama susidūrus su pigiomis Ispanijos auklėmis ir geranoriškais lenkų statybininkais Londone arba su patyrusiais Austrijos biochemikais ir prancūzų duomenų architektais Oksforde ir Jorke, atrodo, laimi „Pasilikti“ kampanija. Ten, kur imigracija patiriama kaip laukai išnaudojamų lietuvių vaisių rinkėjų ir rumunų darbdavių Linkolnšire arba kaip įtempta baltųjų ir Kašmyrų segregacija Bradforde, pasisekimą turi „Išeiti“ kampanija.

Atsiliepdamas į britų politikos reikmes, šiemet išmaišiau šalį pakartotinai ir buvau liudininkas atotrūkio tarp euroskeptikų aktyvistų ir euroskeptikų balsuotojų. Aktyvistai, kaip visada, yra apsėsti idėjų, pasirengę ilgiausiai kalbėti apie šveicariško tipo prekybos sutartis arba apie mūsų prarastus ryšius su tuo, kas kadaise buvo vadinama „baltųjų bendrija“. Aistringai kritikuodamas Briuselio apgavystes, atradau „suokalbį prieš Britaniją“.

Euroskeptikai balsuotojai negali labiau skirtis. Šimtuose mano gatvės interviu, opozicija ES beveik visada skambėjo maždaug kaip „Mes perpildyti“.

Šalyje, taip greitai tampančioje imigrantų tauta, tokia pat įvairia kaip Jungtinės Valstijos, tai neturėtų stebinti. Imigracija, kaip industrializacija, nėra savaime gera ar bloga. Tai paprasčiausiai kažkas, kas gali būti gerai arba blogai sutvarkyta. Britanija keičiasi.

Dar keli dešimtmečiai ir didžioji dauguma mūsų miestų paseks Londonu arba Lesteriu ir taps vietomis, kur „baltieji britai“ sudaro mažumas. Oksfordo universiteto studijos skaičiavimais, apie 2050-uosius maždaug 30 procentų gyventojų bus ne balti.

Kai rinkėjai sako, kad juos jaudina imigracija, jų nedomina, 80 000 ar 250 000 atvyko šiais metais. Šie skaičiai yra visiškai abstraktūs, bereikšmiai jų gyvenamai tikrovei. Ne, jie kalba apie kai ką esmingesnio: apie etninį pokytį. Jie turi omeny besikeičiančius gatvės ženklus („Polski sklep“) ir kintantį jėgų balansą tarp kultūrų jų miete („Jie nori įvesti šariato teisę“). Kasdienėje anglų kalboje „imigrantai“ reiškia „etninės bendruomenės“, o ne „neseniai atvykę“.

Faktiškai „Pasilikti“ kampanija aiškiai suvokia, kad tai tapo imigracijos referendumu ir būtent todėl pasirinko minėti tai kiek galima mažiau. Daugelis kampanijos dalyvių bijo, kad ji taps referendumu, kovojamu už liberalias vertybes.

Aš stipriai pasisakau už integraciją, bet ne tiek dogmiškai, kad manyčiau euroskeptikų balsuotojus esant neteisius, kai jie tiki, jog balsavimas pasilikti atitolins Britanijos etninę transformaciją. Ir pasilikus ES, ir pasirinkus savarankiškos ekonomikos kelią (ką daugiausiai siūlo daryti tie, kurie pritaria išstojimui) reiškia didelę imigraciją iš Rytų Europos – galbūt koks 1,5 milijono žmonių kiekvieną dešimtmetį, tampančių nuolatiniu Britanijos gyvenimo bruožu.

Taigi, ar Jums patinka, kad Britanija tampa imigrantų tauta? Pasakykite „taip“ arba „ne“, ir aš galėsiu pasakyti, ar jūs esate UŽ ar PRIEŠ išstojimą.

Iš Independent.co.uk išvertė Artūras Judžentis

www.tiesos.lt