Vytautas Rubavičius. Ar pavyks socialdemokratams apsivalyti iki rinkimų?

Vijūnėlės dvaro statybų skandalas įgauna ir pagreitį, ir apimtį – įtraukiamas valdančiųjų socialdemokratų politinis elitas su premjeru Algirdu Butkevičium priešaky. Juolab, kad ir pagrindinis visų šių įvykių herojus Druskininkų meras Ričardas Malinauskas priklauso partijos viršūnėlei. Ankstesni su juo susiję skandalėliai partijos vadovų bei ideologų pernelyg nejaudino, tačiau dabar jau visiems aišku, kad partija ir premjeras tapo didžiojo dvarponio įkaitais.

Artėja rinkimai, visi galvoja apie savo įvaizdį ir reitingų kėlimą, o kaip elgtis socialdemokratams, kuriems šis skandalas vis labiau darosi panašus į po kaklu parištu svarmenį, su kuriuo prieš rinkėjus nelabai pasipuikuosi. Specialiųjų tyrimų tarnyba ėmėsi ministrų ir paties premjero – pakviesti apklausai. Kad ir kuo tos apklausos baigtųsi, viena jau dabar aišku – išsikeroję politinės korupcijos ryšiai ir jų teikiami „malonumai“. Vyriausybės sprendimai pajungiami asmeniniams Vijūnėlės statytojų interesams. Tad koks čia ryškėja Lietuva vadinamos valstybės įvaizdis?

Valdančiųjų socialdemokratų elgesį galima suprasti ir pateisinti – jie politiškai augo politinės korupcijos aplinkoje, jiems tarsi savaime aiškios į kraują įsigėrusios korupcinio gyvenimo taisyklės, tačiau stebina jų koalicijos partnerio „tvarkiečio“ ministro Kęstučio Trečioko elgesys. Kam jau kam, o jam tikrai nederėjo stačia galva pulti vykdyti R. Malinausko užgaidų.

Galėjo bent pasitarti su labiau patyrusiais partijos vilkais, juk partija šiuo metu po didinamuoju STT tyrimų stiklu – buvusiems jos deleguotiems aukštiems pareigūnams pareikšti įtarimai. Nejau ministras šitai užmiršo? Naiviai, kaip tokio rango pareigūnui, skamba jo pasiteisinimai, taip pat džiūgavimas dėl imuniteto ir specialaus liudytojo statuso, tarsi kas nors Lietuvoje abejotu, kad tereikia tik vieno vienintelio žmogaus sprendimo, kad tie statusai imtų ir pasikeistų.

Argi sunku pareikšti įtarimus imunitetu ginkluotiems ministrams? Visiškai nesunku – tam pakanka tyrėjo parašo. Šiuo atžvilgiu neturi jokios reikšmės „pakanka ar nepakanka duomenų“. Juk įtarimus galima vėliau ir panaikinti, išaiškėjus „naujoms“ aplinkybėms, o tiksliau kalbant – vienaip ar kitaip išsprendus skandalo baigtį pačiu aukščiausiu prezidentinių pokalbių lygiu.

Galima numanyti, kad socialdemokratų, kaip ir kitų partijų vadovai, suka keletą galimų scenarijų, kurių nė vienas nėra palankus A. Butkevičiaus vadovaujamai partijai ir jam pačiam. Juk kyla paprastas klausimas, kaip specialiuoju liudytoju ar nepaliaujamai į apklausas kviečiamas premjeras galės vadovauti Vyriausybei ir vesti partiją į rinkimus. O jei dar virš jo galvos bus pakabinta „įtarimų pareiškimo“ grėsmė? Nepavydėtina padėtis. Tačiau teikianti naujų rinkiminių galimybių konservatoriams ir liberalams.

Manau, mažai kas abejoja, kad šis skandalas įsukamas tinkamu metu – prasidedant Seimo rinkimų kampanijai, o jo taikinys yra pernelyg „užsivaldžiusi“ socialdemokratų partija. Kitų partijų atstovai įsisuko dėl savo vištaprotiškumo. Tačiau skandalas radosi ne tuščioje vietoje – juk socdemų žvaigždė R. Malinauskas jam jau kuris laikas dėjo ir galop padėjo gerus pamatus. Šiuo atžvilgiu išryškėja dar vienas apgailėtinas mūsų korupcinės politinės sistemos bruožas – teisėsauga aukščiausiu lygiu suveikia tik pagal komandą. Juk DELFI portale galima korupcinio sandorio naikinant kurortinių zonų statusą schema buvo išskleista jau gerokai anksčiau, tačiau teisėsaugos, atrodė, nesudomino. Dabar galima numanyti, kad teisėsauga kaupė duomenis ir teikė juos Prezidentūrai, kol atėjus laikui buvo duota komanda.

Socialdemokratų patiriamo smūgio stiprumą liudija jų vadovų elgesys. Prisiminkime neseną su ministre Rimante Šalaševičiūte susijusią istoriją. Ministrė radijo eteryje prisipažino davusi porą šimtų litų gydytojui. Kaip nuoširdžiai jos elgesiu ėmė piktintis kai kurie „skaidrumo“ apimti partijos vadovai. Į viešumą išėjo didieji socialdemokratų partijos „skaidruoliai“ Gediminas Kirkilas ir Algirdas Sysas, aiškindami, kaip netoleruotinai nusikalstama yra „duoti gydytojams kyšius“, ir propaguodami vidines partijos skaidrumo nuostatas ir išsiskaidrinimo praktikas. O juk ministrė pasakė tai, ką daro kiekvienas sveikos nuovokos dar nepraradęs Lietuvos gyventojas.

Nesvarstysiu, ar ministrė tik sąmoningai nesusikūrė atsistatydinimo preteksto, tačiau ji tarsi paklausė partijos bičiulių ir atsistatydino. Kur dingo minėtų „skaidruolių“ įkarštis, kai šiuo metu būtina kuo greičiau išsakyti partinę nuomonę apie R. Malinausko ir jo „sugundytų“ kolegų elgesį? Suprantama, R. Malinausko visai kitas politinis svoris nei R. Šalaševičiūtės. Tačiau kaip tik tas svoris ir temps partiją žemyn, kol jis bent jau nebus nuo partijos atkabintas.

Neabejotina, kad Prezidentūros smūgis socialdemokratams ir Butkevičiui susijęs ne tik su būsimais Seimo, bet ir prezidento rinkimais. Jei skandalas dar kiek įsivažiuos, o, atrodo, taip ir bus, tai A. Butkevičius iškrenta iš realių kandidatų pereiti į Prezidentūrą. Kita vertus, dabar pats metas būtų premjero kėdėn įsodinti ir patikrinti Prezidentei tinkantį ar jos pačios pasirinktą kandidatą.

Keičiant Vyriausybę būtų išspręsta ir pastaruoju metu vis labiau aukščiausio rango politikus, taip pat ir Prezidentūrą neraminanti vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio populiarėjimo ir jos politinių ambicijų „problema“. Nesvarstysiu, kas tai galėtų būti, tačiau išmonės mūsų prezidentei tikrai nestinga.

Kad ir kas sumanyta Prezidentūroje, grįžtančio iš šviesių ir laimingų atostogų Butkevičiaus ten laukia sunkūs pokalbiai (galimas ir atsistatydinimo variantas, nelygu „įtarimų pobūdis“), kur nebus tenkinamasi premjerui įprastais „nežinau“, „negirdėjau“, taip pat laukia smūginės derybos dėl partijos, jo paties ir kai kurių kitų veikėjų politinės ateities. Tad laukiame naujo politinės dramos veiksmo.