Vytautas Daujotis. Konstitucinis Teismas de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų ...
Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES. Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 3...
Vienu pirmųjų svarbių savo pontifikato paskyrimų popiežius Leonas XIV pakeitė Popiežiškojo Jono Pauliaus II instituto prezidentą, kurį 2019 m. paskyrė popiežius Pranciškus.Kaip šiandien paskelbė Švent...
Reform UK partijos rezultatai praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vykusiuose savivaldos rinkimuose buvo ne tik įspūdingi – jie buvo lemtingi ir suteikia partijai galimybę įrodyti, kad patekusi į ...
Naujoje ataskaitoje teigiama, kad lyg sprogdinimų, šaudymų ir nepilnamečių samdomų žudikų dar nebūtų gana, Švedija susiduria ir su naujo tipo sudėtingesniais finansiniais nusikaltimais. Šios augančios...
Balandžio 26 d. 10:00 val. kviečiame susitikti adresu Didžioji g. 1, Plateliai ir leistis į žygį, kurio metu aplankysime:Paminklą LLA Vanagams Plateliuose;LLA Vanagų stovyklą Plokštinės miškuose (iki ...
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų ...
propatria.lt nuotr. respublika.lt Argi ne logiška taip manyti, jeigu Lietuvos prezidentė pritaria Globaliam migracijos paktui, kurį Jungtinių Tautų organizacija pasiryžusi patvirtinti gruodžio ...
www.respublika.lt Pastaruoju metu Vilniaus universiteto (VU) vardas skamba vien neigiamame kontekste. Jo vadovybė kritikuojama dėl įvairių nepagrįstų reformų, mažėjančio dėmesio lituanistikai, d...
propatria.lt nuotrauka Birželio 27 d. Vilniaus universiteto Tarybos posėdis svarstė dalies Senato narių kreipimąsi į Vilniaus universiteto tarybą. Kreipimesi Senato nariai VU Tarybai priminė...
Turime naują popiežių, išrinktą jubiliejiniais metais. Jam iš karto tenka spręsti daug svarbių uždavinių ir dilemų. Tai gali atrodyti savaime suprantama kiekvienam naujam popiežiui, tačiau 2013 m. pop...
Vokiečiams jau atsibodo viena bloga vyriausybė po kitos, todėl dauguma jų nori pabėgti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš visos ES. Prieš kelias dienas paskelbtos naujos „YouGov“ apklausos duomenimis, 3...
Šis straipsnis yra pirmoji dalis tekstų serijos, skirtos geriau supažindinti visuomenę su birželio sukilimu.Lietuva kelis kartus yra kilusi į sukilimą, siekdama atkurti savo valstybę. Kiekvieną kartą,...
Pagrindinės Ispanijos energetikos bendrovės – „Iberdrola“, „Endesa“ ir EDP – išlieka priblokštos. Po balandžio 28 d. visoje Ispanijoje įvykusio elektros energijos tiekimo sutrikimo vyriausybė dar nepa...
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, gegužės 20 d., telefonu kalbėjosi su popiežiumi Leonu XIV apie tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Uk...
19 komentarų
Jau daug metu nesamones snekantis ir ta pati rasantis Daujotis net nesupranta, kas yra auksciausioji (valstybes) valdzia. Jis net nesuvokia, kad ir Seimas negali buti vienasnenis ir absoliutus pretentenras. Kaip gali KT buti vadinamas auksciausia valstybes valdzia pagal cia pateikiama samprata, jeigu pats KT net negali inicijuoti jokio klausimo, kuri galetu isspresti? Uztektu nesikreipti i KT ir teismas taptu nebylus bejegis. Kita vertus, KT veikla grindziama Seimo ir Vyriausybes kontroles poreikiu, kad kas nors neleustu siu valdziu savivales. Trecia, ko buduliu Lietuvoje kategoriskai niekas nenori suprasti, kad teismas ir yra valstybine valdzia, o auksciausios teismines institucijos - auksciausia valdzia. Nes valstybeje yra trys "auksciausios" valstybines valdzios - Seimas (istatymu leidziamoji), Vyriausybe su Prezidentu (istatymu vykdomoji) ir visi teismas, su virsuje esanciais Auksciausiuoju ir Konstituciniu teismu.
Ir dar - ta Daujocio nesamone apie auksciausia valdzia paneigti labai paprasta. Netgi tada, kai KT isaiskina Konstitucija ir priima sprendima, politikams pakanka isleisti nauja teises akta ir taip iveikti KT sprendimo teisne galia. Pakso byla yra geras pavyzdys. Pakanka Seimui pakeisti Konstitucija ir Paksas vel gali buti renkamas, o KT nutarimas tampa idomus tik istorikams.
Daujotis sako: "Galiu pasikartoti, o šią mano nuomonę pagrindžia rimtos teisinės studijos visame pasaulyje: ne kas nors kitas, o būtent pats Konstitucinis Teismas kelia grėsmę demokratijai."
Nagi nagi, prasom nors viena tokia studija ivardinti. Tas niektauzys uzknisa, as suprantu, kad jis viesu neturi oponentu, nes ne vienas rimtas zmogus su tokiu ligoniu nediskutuos, bet nesamones juk turetu tureti ribas...
Jau net nebestebina sitie juokingi daujociu ir kitos giminingos faunos sapaliojimai. Surmulys aplink Lenkijos ir Vengrijos konstitucinius teismus tera stumdymasis del galiu, del itakos, noras tureti svertus veikti teisma, apie kazkoki fantastini KT panaikinima ar jo keliama gresme demokratijai kalba tik musu buduliai- "inteligentai"
Anonimui, rašiusiam 2016-01-01. Daujotis rašo labai teisingai ir išmintingai. Tik jums, kaip galimai teisminių struktūrų suinteresuotam asmeniui tai labai nepatinka. Tai suprantama.
Jūs siūlote parlamentui pradėti žaisti žaidimus? Manote, kad tautai tinkamas variantas būtų jei KT priiminėtų akivaizdžiai kreivus sprendimus, o parlamentas įsiveltų į nuolatinį Konstitucijos koregavimą? Absurdas. Nes KT yra priėmęs tokių sprendimų, kurie net nepakeitus Konstitucijos, su ja niekaip nerezonuoja. Tarkime, kad ir "Teisingo atlyginimo už nacionalizuotą žemę klausimo" svarstymas kuo pasibaigęs Konstituciniame teisme? Ogi absurdu: žmogui išmokama 2000 eurų "kompensacija už 500000 eurų vertės sklypą ir KT tai pavadina "TEISINGU ATLYGINIMU". Tai siūlote seimui pakeisti Konstituciją ir joje įrašyti, kad už nacionalizuotą žemę turi būti atlyginama NEteisingai? Gal jau jūs anonime, nesiskverbkite į propatria.lt komentarus, nes net mulkinti žmonių nesugebate.
Prašom: Stone Sweet, Alec (2010). Governing with Judges. Constitutional Politics in Europe (2nd edn). NY: Oxford University Press Inc. Knygoje 232 puslapiai, jos pirma pastraipa prasideda taip: "Parliamentary supremacy, uderstood by most students of European politics to be consecutive principle of European politics, has lost its vitality. [...] Constitutional judges routinely intervene in legislative processes, establishing limits on law-making behaviour, reconfiguring policy-making environments, even drafting the precise terms of legislation. [...] The development of European constitucionalism has also infected the European Union. The European Court of Justice, the constitutional court of the Union, has fashioned a supranational constitution and this law binds governments and the parliaments they control".
Gero skaitymo! Jei perskaitę norėsite savišvietą tęsti, kreipkitės nesivaržydami - gausite mokymuisi reikalingos literatūros sąrašą.
kur apie gresme demokratijai? ka, melageli?
dar daugiau - kur apie Konstitucini Teisma? Tose valstybese, kur nera konstituciniu teismu, konstitucine kontrole vykdo kiti teismai. Ir kas? Kuo cia detas butent Konstitucinis Teismas? nebutu jo, kitas teismas sprestu teises klausimus - pvz. ar mano, kaip piliecio teisiu nepazeidzia daujociu ir Co. politiku issidirbinejimai keliant rankas uz visoki niekala, kazkodel vadinama istatymais, nors neturinti nieko bendra su Konstitucija. Jeigu tokia kontrole butu negalima, griztume i prieskariniu totalitariniu rezimu padeti - viskas ten vyko grieztai pagal istatyma.
Galiu balanso klausimas visada svarbus, didele galia niekada nelinkusi saves riboti - cia as apie politikus. Bet juos riboja Konstitucija ir kazkas ta turi pasakyti. Tas kazkas demokratineje valstybeje yra teismas, nesvarbu kaip ji vadinsi , konstituciniu ar dar kokiu.
Visada geriau blogas konstitucinis teismas, nei geras bordakas, na o kad konstitucinis teismas suserga dievu liga, tai amžinas procesas.
va, blaivaus realisto komentaras.
koks dar teisminiu strukturu suinteresuotumas ? kas cia per nesamones? teismas, efektyviai ginantis nuo politiku savivales, man reikalingas kaip pilieciui. Ir ta gali pasakyti kiekvienas, kuriam rupi jo teises.
Labai geras daiktas yra konstitucinis teismas, tinkamas įtakingiausios (vidinės arba išorinės) politinės ar kitokios jėgos siekiams įtvirtinti. Tarp užsakymų gali dirbti savo tiesioginį darbą. Bet kad pats teismas šiame globaliame pasaulyje būtų valdžia - nu nelabai panašu.
Valdžia, bet ne aukščiausia valdžia.
Kiek pajegiu suprasti prof. Degutis tiksliai ivardina kylancios problemos esme- Konstitucinis teismas yra patogus ir efektyvus irankis siekti ... ne visai konstituciniu tikslu.Mes turejome progos susipazinti su paties vengru premjero Orbano mintimis skelbtomis cia -propatria tinklapyje. O dabar pamazu kyla i viesuma ir ivykiu Lenkijoje esme.Ir dabar liberaliosios Europos salininkai ar "aparatchikai" susigriebe kad sis klausimas gali tapti aktualaus ir dar blogiau viesas cia Lietuvoje.Todel ir imtasi atakos pries pati autoriu.Ir pries musu laisve - beje.kazkam labai rupi kad mes neturetume ir negaletume net svarstyti tas temas ir tuos klausimus, viska nuskandinant minios rekavime ir surmulyje. Ne vienas komentras prie sio straipsnio butent toks ir yra.
Aciu uz straipsni ir issakyta pozicija.
A. D.
Labai atsiprasau uz klaida- turejau galvoje prof. Daujotis
Naivus straipsniokas. KT, matote, yra gresme demokratijai, o parlamentas, turintis atstovauti, bet nieko neatstovaujantis, o zaidziantis savo intwresu zaidimelius - ne gresme? Pagal naivu kvaileli daujoti USA arba Vokietijoje, kur teismu itaka didele, demokratijai gresme irgi didele, o Rusijoje, kur teismas yra tik pigus zaisliukas politiku rankose, kur renkami politikai turi taip kvailelio autoriaus trokstama "auksciausiaja valdzia", demokratija zydi graziausiais ziedais. Stebiuosi neatsistebiu naivumu ir kvailumu..
O parlamentas arba vyriausybe - nepatogus ir neefektyvus irankis siekti nekonstituciniu tikslu, mielas tu naivumo isikunijime? Kiek dar metu turi praeiti, kol musu gerieji demokratijos nelepinti ir jos nemate kaimieciai supras, kad demokratijoje turi buti trys viena kita (viena kitos piktnaudziavimus savo galia) atsveriancios valdzios. Trys, o ne dvi ar viena. Kaip taburete nestovi ant dvieju koju, taip demokratija neveikia be vienos is triju valdziu. Sumazink teismo galia, ims piknaudziauti parlamentas arba vyriausybe su prezidentu. Blaivus zmogus kalbetu apie valdziu galiu balansa, o nemoksa autorius, pasiskaites kelias knygeles, lekia apsukta galvele pliku pasturgaliu i dilgeles, ura rekdamas...
Jeigu kalbame apie viena subjekta, valstybeje turinti auksciausia (absoliucia) valdzia, tuomet kalbame arba apie Tauta arba apie autoritarine valstybe. Jeigu kalbame apie auksciausia valstybine valdzia, tai demokratineje valstybeje ju yra trys - parlamentas, vyriausybe ir teismas. Kiekviena ju auksciausia ir ne viena ne aukstesne uz kita. Musu kaimieciu nesusivokima rodo istorija su gen.prokuroru. Kiek surmulio, kiek tam demesio, kiek sureiksminimo - viskas del suvokiamu tariamu galiu. Ir kas prisimena kaip lygiai pries metus buvo skiriamas auksciausiojo teismo pirmininkas? Vargu ar kas jo pavarde pamena. Tuo tarpu eilinis auksciausiojo teismo teisejas turi rankose daugiau galiu nei visa gen. prokuratura in corpore. Tai parodo, kokie gajus klaidingo suvokimo mitai ir kaip mazai Lietuvos pilieciai ir net jos politikai supranta apie savo valstybes sankloda
Tiesą sakant, linksma skaityti komentarus veikėjų, kurie niekaip nesugeba diskutuoti be užgauliojimų ir pan. darkymosi - bet buduliais vadina visus kitus. ;)
Diskutuoti šiuo reikalu tikrai verta. Juk po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau nei ketvirtis amžiaus - valstybėje chaosas.Priežąstis teisinėje sistemoje, kurios viršūnėje KT. Pasidairykime po regiono valstybes Estija, Suomija. Manau klausimų neliktų . Juk ir čia 30-ties metų patirtis.Bet taip vadinamiprofesionalai tokio palyginimo bijo kaip ugnies.Jų brukama išeitis - Konstitucijos egzaminas.Bet egzamine paprastai nediskutuojama.
Rašyti komentarą