Latvijoje streikavo apie 25 tūkst. pedagogų

Penktadienį, lapkričio 27 d, vienos dienos streiką surengė dialogu su vyriausybe nepatenkinti apie 25 tūksančių Latvijos pedagogų. Viena iš pagrindinių protesto priežasčių – valdžios nenoras kelti atlyginimus ir nepagarba šiai profesijai.

Pirmąjį per 15 metų tokio masto  švietimo darbuotojų streiką, kuriame dalyvavo bendrojo, ikimokyklinio ugdymo pedagogai bei kiti švietimo darbuotojai, surengė Latvijos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga LIZDA,  didžiausia šalies profsąjunga, kuriai priklauso 56 proc. visų švietimo darbuotojų.

Pagal Latvijos įstatymus į streikuojančias ugdymo įstaigas vaikai gali iš viso neiti, o dėl mokytojų buvimo darbo vietose  sprendžia įstaigos vadovas.

Profesinei sąjungai nepasitenkinimą kelia Švietimo ir mokslo ministerijos noras tęsti reformą „pinigai paskui mokinį“ ir su tuo susiję kaimo ir miesto mokytojų atlyginimų skirtumai.

Jei dėl būsimų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų atlyginimų profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos vertinimai nesiskiria taip žymiai (40-60 eurų skirtumas - iki 800-1050 eurų per mėnesį), tai dėl ikimokyklinių įstaigų pedagogų algų vyksta tikras karas. LIZDA nori, kad auklėtojai uždirbtų nuo 700 iki 800 eurų, tuo tarpu valstybė yra pasirengusi mokėti nuo 580 iki 760 eurų. Įgyvendinus tik su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus, pagal LIZDA skaičiavimus, papildomai biudžete reiktų rasti 1,8 mln. eurų per mėnesį.

Liepojos regioninės profesinės sąjungos vadovė Indra Mokorenko: „Mokytojai daugybę kartų rengė piketus, eitynes, bet jokių rezultatų tai nedavė. Mūsų nesiklauso ir dar ne garantija, kad ir šis streikas privers klausytis taip, kaip mes norėtume“.

Ventspilio 1-osios pradinės mokyklos direktorė Sandra Šulce: „Mokytojai yra pavargę nuo pažadų. Jų atsakomybė yra milžiniška, o valstybė nejaučia atsakomybės prieš mokytojus. Šis streikas - ne dėl pinigų, bet dėl santykių. Bent tai, ką aš jaučiu savo mokykloje“.

Daugpilio 3-osios vidurinės mokyklos direktorius Vitalijus Azarevič: „Jei norime normalios visuomenės po 20-30 metų, tai iš mokytojo, žinoma, turi būti reikalaujama. Tačiau jam taip pat turi būti mokamas normalus atlyginimas, - ir tai padaryta dar šiandien. Manau, kad 420 eurų - nepadorus atlyginimas mokytojams. Jei tai tęsis, situacija bus kaip su gydytojais - nebus kam mokyti vaikų“.

Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė Marite Seile reaguodama į mokytojų reikalavimus ir dėl streiko tuščias mokyklas, universitetus ir darželius nurodė, kad „nė viena vyriausybė nebus tokia turtinga, kad patenkintų kiekvieno norus“. Jos atsakyme mokytojams taip pat minima, kad „kompromisai bus reikalingi ir ateityje“.

Jos pirmtakas, buvęs švietimo ir ministras Robertas Kilis pareiškė, kad per jo darbą Vyriausybėje švietimo darbuotojai tokioms radikalioms protesto akcijoms nesiryždavę. Kaip jis paaiškino Latvijos radijui, derantis dėl mokytojų atlyginimų  ministerija laikydavosi požiūrio „pinigai mainais į reformas“. Ir jeigu mokytojai būtų nusprendę streikuoti, Kilis būtų pagrasinęs apskųsti juos teismui.

Savo ruožtu Rygos meras Nil Ušakov stojo streikuojančiųjų pusėn. Jis savo paskyroje „Facebook“ rašė: „Jei vyriausybė neįsiklausys į streikuojančių mokytojų reikalavimus, Rygos miesto taryba pati pradės spręsti mokytojų problemas. Pirmiausia – darbo užmokesčio klausimą vaikų darželiuose“.

LIZDA padėkojo visiems švietimo ir mokslo darbuotojams už vienybę, o mokinių tėvams – už paramą ir supratimą. Profsąjunga džiaugiasi, kad vietos valdžios institucijos nedarė spaudimo streikuoti nusiteikusiems darbuotojams  ir bandė rasti sprendimus, kad mokytojai nepatirtų nuostolio už streiko dieną.

www.lprofsajungos.lt