Jonas Kačerauskas. Dėl tautos nykimo kalta ne tik emigracija
Ne vieno vyresnio amžiaus žmogaus vaizduotėje vis išnyra 1918–1940 metų Lietuva. Būdavo, eini dulkėtais keliais, vieškeliais. Visur sody...
https://www.propatria.lt/2015/12/jonas-kacerauskas-del-tautos-nykimo.html
Ne vieno vyresnio amžiaus žmogaus vaizduotėje vis išnyra 1918–1940 metų Lietuva. Būdavo, eini dulkėtais keliais, vieškeliais. Visur sodybos, namai, paskendę soduose, pulkai vaikų. Kai kur kryžiai, rūpintojėliai, sodybos kampe – gandro lizdas. Laukuose paskui plūgą, tempiamą arklio, žingsniuoja artojas, palaukėse – piemenėliai su galvijais.
Šventi šventadieniai, kai laukų, pakelių takeliais eina, keliais, vieškeliais arkliais kinkytais vežimais keliauja žmonės. Visur tylu, ramu, niekas nedirba. Kaimai, miesteliai su iškiliais bažnyčios bokštais. Tautos švenčių metu miestuose po pamaldų žygiuoja gausios kolonos vyrų, merginų su organizacijų vėliavomis, mitinguoja. Skamba dainos, veržiasi žmonių ryžtas kurti gražią vieningą Lietuvą. Tokia, Lietuva, buvai prieš 76 metus.
Šiandieną keliais, plačiais plentais skrieja modernūs automobiliai. Aplinkui – tie patys laukai, vieškeliai – tik be sodybų, be žmonių. Nyksta kaimai, miesteliai su vis daugiau tuštėjančių namų ir ne nuo karo, maro ar bado.
Lietuva, juk tu kadaise, kaip ąžuolas, tvirtai įaugęs tėvų žemėje, stovėjai nuo Baltijos iki Juodosios jūros audringų rytų ir vakarų vėjų pagairėj, saugodama Europą nuo vandalų antplūdžio. Šiandieną Tu mažytė, nykstanti. Kodėl Tavo vaikai, palikę gimtuosius namus, sodybas, tėvų, senelių, prosenelių kapus, išeina ieškoti laimės kitur?
Lietuva tarp kitų Europos valstybių
Kaip kito gyventojų skaičius per pastaruosius 24-erius metus? Tyrimui parinktos teritorijos dydžiu ar gyventojų skaičiumi panašios į Lietuvą valstybės. Labiausiai gyventojų skaičius beveik visose padidėjo 1990–2014 metais: Norvegijoje 20,2, Šveicarijoje – 15,1, Švedijoje – 12,2, Belgijoje – 12,3, Danijoje – 9,3 Olandijoje – 9,2 procentų. Daugiausiai sumažėjo žmonių Latvijoje 25,3, Lietuvoje – 20,3, Estijoje – 15,8 procentų. Stebėtina, kad kone dvigubai mažesnėse teritorijose už Lietuvą – Olandijoje 1990 metais buvo 15,42 mln. gyventojų, per 24 metus padidėjo 1,41 mln., Belgijoje buvo 9,97 mln. gyventojų, 2014 metais jau 11,20 mln., padaugėjo 1,23 mln. Teritorijos plotas tik 30,51 tūkst. km2. Panaši padėtis ir Danijoje: teritorija – 44,18 tūkst. km2, 1990 metais joje gyveno 5,15 mln., 2014 metais – jau 5,83 mln., padaugėjo 0,48 mln.
Jei 1939 metus palyginsime su 2014-aisiais, gyventojų skaičius per 75 metus padidėjo daugiausiai Olandijoje – 94,8 proc., Šveicarijoje – 86,1 proc., Norvegijoje – 76,2 proc., Švedijoje – 53,5 proc., Suomijoje – 43 proc., Danijoje – 48,5 proc., Lietuvoje 3,3 proc. sumažėjo. 1939–1990 metais Lietuvos ir kitų Pabaltijo respublikų, ypač lietuvių, latvių ir estų, gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis visiems aiški – tai buvo brutalios okupacijos pasekmės.
Bet kodėl mes, atgavę nepriklausomybę, sparčiai nykstame? Per 25 metus netekome penktadalio gyventojų. Kodėl Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis minusinis? Mažiau gimsta negu miršta. Aišku, labiausiai nykstame dėl emigracijos. Bet kodėl per 25 metus nesugebėjome savo jėgomis ar pritraukiant investicijas išspręsti šias problemas – aprūpinti visus gyventojus darbu, sudaryti normalų pragyvenimo lygį, kad žmonės taip lengvai ir neatsakingai nepaliktų nepriklausomybę atkūrusios valstybės. Juk lietuviai amžiais buvo darbštūs, kūrybingi, veržlūs žmonės.
1918–1940 metų Lietuva
1918 metais Lietuva pasiskelbusi nepriklausomybę, dar turėjo apginti ją. 1918–1920 metais vyko kovos su Raudonąja armija, bermontininkais, lenkais, kraštas entuziastingai vadavosi iš šimtmečius alinusio jungo, kūrėsi kariuomenė, gaivališkai kaimuose, miesteliuose kūrėsi lietuviška valdžia, organizacijos, prekybos bendrovės, bankai; nors ir labai trūko mokytų žmonių, inteligentijos, vyko spartus kūrimas kultūros, švietimo srityse. Kaune vyko įvairios konferencijos: 1924 m. liepos 4–7 d. – Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ kongresas Šiauliuose, o rugpjūčio 23–25 d. – Dainų šventė Kaune (Žemės ūkio parodos metu). Dalyvavo 80 chorų ir 3000 choristų. 1925 metais surengta pramonės gaminių paroda Kaune. Vyko sparti žemės reforma, statybos. Buvo statomos mokyklos, ligoninės. Jau 1926 metais Lietuva prašneko pasauliui iš pastatytos vienos galingiausių pasaulyje Kauno radijo stoties. 1933 metų liepą pasaulį nustebino atsikūrusios mažos valstybės lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną, Antano Gustaičio sukonstruoti ir Lietuvoje gaminami kariniai lėktuvai. Didelį įspūdį padarė 1934 metų eucharistinis kongresas Kaune, kuriame dalyvavo per 80 tūkst. žmonių, o eisena buvo du kartus ilgesnė už Kauno miestą. Buvo nešama 2600 plakatų, 250 įvairių organizacijų vėliavų. Eisenoje dalyvavo 12 tūkst. vaikų kolona.
Dabartis
1990 metais mes, lietuviai, entuziastingai, netgi dainuodami išsiveržėme į Nepriklausomybę, daugelis ryžtingai nusiteikę ėmėsi savo atgautoje žemėje vienkiemiuose statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, ruošdamiesi ūkininkauti. Deja, šiandien kitokios sąlygos, kitokie ir žmonės.
Sovietai, 1940 metais užėmę Lietuvą, rado sveiką, blaivią, kuriančią ateitį visuomenę. 1930–1939 metais alkoholinių gėrimų (gryno alkoholio) vienam gyventojui per metus teko 0,9–1,05 litro. Buvo einama prie to, kad kiekvienas lietuvis, gyvenantis ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje, taptų abstinentu.
Sovietai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sparčiai išplėtė alkoholinių gėrimų gamybą. 1955 metais atšaukė abortų draudimą – prasidėjo valdžios skatinamas „savanoriškas“ tautos naikinimas. Greta buldozerinio ateizmo vyko alkoholinių gėrimų reklama, buvo organizuojamos įvairios išgertuvės, paleistuvystės, skatinami abortai – visa tai naikino tautos dvasią ir kūną. Lietuvių tauta, amžiais būdavo vaišinga, po keliasdešimties metų tarp Sovietų Sąjungos respublikų tapo alkoholio suvartojimo lydere. 1984 metais Lietuvos Respublikos gyventojai išgėrė po 11 litrų gryno (100o) alkoholio. Bendras išgerto alkoholio vidurkis vienam TSRS gyventojui tais metais buvo 8 litrai. Plintant alkoholio suvartojimui, gausėjo nesveikų vaikų, nelaimingų atsitikimų, iširusių šeimų, našlaičių, mirčių skaičius. Mažėjo natūralus gyventojų prieaugis.
1980–1981 metais Lietuvoje prasidėjęs antialkoholinis pogrindžio judėjimas, ypač 1985 metų TSKP CK gegužės 7 d. nutarimas „Dėl priemonių girtavimui ir alkoholizmui įveikti“ padarė teigiamos įtakos alkoholio vartojimo sumažėjimui. Prasidėjus lietuvių tautos atgimimui ir 1989 metais susikūrus vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiui, prasidėjo masinis antialkoholinis judėjimas. Krito ir alkoholio suvartojimas. Pavyzdžiui, vienam gyventojui teko: 1989 metais – 6,6, 1990 metais – 5,3 litrų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 metais alkoholio suvartojimas sumažėjo iki 3 litrų. Blaivininkai tuo džiaugėsi ir tikėjo, kad Lietuva taps blaivia šalimi, nes atsikūrusiai valstybei reikalingas tik sveikas, blaivus protas. Deja, išsirinkę naują valdžią, pasukome atgal – alkoholizmo keliu. Alkoholio suvartojimas ėmė sparčiai didėti: 1994 metais jo suvartota po 7, 2000 metais – jau po 9,9 litro ir t.t. Didėjo ir atsitiktinių mirčių.
Tai – ryškus sugrįžimo į alkoholizmo liūną rezultatas. 1994 metais ne tik daugiau išgerta alkoholio negu 1992-aisiais – 1994 metais nusižudė 387 žmonėmis daugiau negu 1992-aisiais, nužudyta 98 daugiau, nuskendo 276 daugiau, žuvo gaisruose 111 daugiau, nusinuodijo alkoholiu 433 daugiau, nuo venerinių ligų mirė 3322 žmonėmis daugiau negu 1992 metais.
Per 1990–2013 metus atsitiktinėmis mirtimis mirė 122 752 žmonės (Lietuvos statistikos metraščio (LSM) duomenys). Iš jų apie 60 proc. mirčių priežastis buvo alkoholis. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų tai kelis kartus daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Per minėtą laikotarpį nusižudė 32 078, nusinuodijo alkoholiu 10 155, nuskendo 9843, žuvo autoįvykiuose 17 569 žmonės. Apytiksliai dėl svaigalų (alkoholio, narkotikų, rūkalų) vartojimo Lietuva per 24 metus neteko apie 270 tūkst. žmonių. Kasmet per du tūkstančius gimsta nesveikų vaikų. Dalis jų paveikti alkoholio sindromo.
Visiems žinoma, kad alkoholis yra svarbiausias žmogaus asmenybės žlugdytojas. Jis slopina žmogaus iniciatyvą, ryžtą veikti, dirbti, kurti. Žmonija žinojo jau prieš keletą tūkstančių metų, kad alkoholis žalingas ne vien žmogui, bet ir genetiniam fondui. Apie alkoholio, rūkalų, narkotikų žalą šiandien žino visi – ne vien suaugę ir paaugliai, bet esą dėl nuotaikos pakėlimo, drąsos jį vartoja, manydami, kad nepakenks. Žino, kad alkoholis smegenyse išsilaiko 3–4 savaites (Gaigalienė B. Galima gyventi ilgiau, 1981, p. 17).
Romėnai kartais alkoholį naudodavo, kad galėtų lengviau užkariauti, o Rusijos carienė Jekaterina II, – kad geriau suvaldytų visuomenę. Manau, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas išprovokavo emigraciją.
Kita svarbi tautos naikinimo priežastis – abortai. Sovietų valdžios metais Lietuvoje kasmet būdavo atliekama po 42–45 tūkst. abortų. 1990–2013 metais abortų atlikta net 547 tūkst. Ką reiškia mažai valstybei dėl svaigalų ir abortų netekti 817 tūkst. žmonių? Mūsų kaimynė Lenkija – didelė valstybė, bet ji atsisakė abortų. Ten mažiau vartoja ir alkoholį, rūkalus, gyventojų prieaugis yra teigiamas. Lenkai moko branginti kiekvieną savo tautietį, kur jis bebūtų. Ir niekas jų dėl šios priežasties nevadina nacionalistais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir likvidavus kolūkius, kai kurias sovietines gamyklas, nebuvo tinkamai pasirūpinta naujų darbo vietų kūrimu. Turbūt nebuvo pasidomėta, kaip belgai, danai, olandai tvarkosi. Daug žmonių tapo bedarbiais, neteko pragyvenimo šaltinio. Daugeliui išsigelbėjimas nuo bedarbystės prasidėjo tada, kai Europos Sąjunga atvėrė duris. Atsirado trečias tautos naikinimo būdas – emigracija (išsivaikščiojimas). 1927–1939 metais iš Lietuvos emigravo 57,7 tūkst. žmonių. Daugiausia jų buvo 1927 metais – 18,09 tūkst. Mažiausiai – 1939 metais – 0,60 tūkst. 2001–2013 metais (per tokį patį trylikos metų laikotarpį) iš viso emigravo 412,80 tūkst. Daugiausia – 2010 metais – 83,2 tūkst. Mažiausiai – 2008 metais – 23,07 tūkst. (LSM duomenys).
Be jau minėtų, egzistuoja ir kitos visiems žinomos žmonių, tautos nykimo priežastys: pavyzdžiui, kai šeimos lieka bevaikės, kai jaunos šeimos suyra, kai šeimoje tėra 1–2 vaikai, kai sunyksta amžiais puoselėti idealai, religija, gimtoji kalba, kai jauni žmonės lieka vieniši.
Liūdna darosi, kai pagalvoji, kodėl nei per radiją, nei per televiziją iš valdžios žmonių negirdėti žodžio „lietuvis“, „lietuviai“. Jei kada pasako, paaiškėja, kad tas „lietuvis“ nė žodžio nemoka lietuviškai, nelietuviška ir jo pavardė. Nejučiomis kyla mintis, gal kažkas, kažkieno užsakymu vykdo lietuvių tautos slopinimo politiką, panašią į prasidėjusią Liublino unijos metu ir besitęsiančią šimtmečiais.
Malonu, kai Seimas svarsto problemą, kaip sustabdyti plintantį svaigalų vartojimą tarp paauglių, jaunimo ir priima gerus įstatymus. Geras ir ilgai lauktas – dėl būrelių veiklos mokyklose pagerinimo. Galbūt tarp vaikų atsiras daugiau dvasingumo, meilės, pasiaukojimo draugams, tėvynei Lietuvai. Juk be meilės, be pasiaukojimo blankus būtų pasaulis, nebūtų įkurta ir Europos Sąjunga.
Drąsi ir didinga lietuvių tauta amžiais nepalūžo, nepalūžkime ir šiandien. Pašalinkime priežastis, kurios žlugdo mus, veda į išnykimą. Kai tėvynė pavojuje, kiekvieno piliečio pareiga ginti ją. Kai tautai gresia išnykimas, ne laikas žudyti negimusius kūdikius. Kiekvienos doros moters ir motinos pareiga – pagimdyti ir užauginti tautai sveikų, dorų sūnų, dukrų, o valstybei padėti.
Šiandien Lietuva turi didelį mokslininkų, įvairių specialybių žmonių su aukštuoju išsilavinimu potencialą. Jie pajėgūs spręsti sudėtingas problemas. Sukurkime Lietuvoj laimės šalį.
Artėjant Kūčių vakarui, Šv. Kalėdų šventei, prisiminkime, kad, artimiausiems žmonėms susėdus prie stalo, tikrai nereikia ant jo pastatyti butelį, nesvarbu, alaus, vyno ar degtinės. Nejaugi be šių dalykų nesugebame pasidžiaugti Kristaus, mūsų Išganytojo, Gimimo švente? Nejaugi mūsų stalas stokoja kitų, nesvaigių gėrimų ir įvairiausių valgių? Jei jau turime tiek pinigų, kad būtinai juos norime išleisti, atsigręžkime į stokojančius ir Kalėdų švenčių proga ką nors naudingo padovanokime jiems. Taip suteiksime džiaugsmo ir sau, ir pritrūkusiam ar net neturinčiam šventinių vaišių.
18 komentarų
Man močiutė sakė, kad Smetonos laikų niekas geruoju neminėjo. Prisiminė juos su kartėliu.
Taip, prie Smetonos tinginiams, sukčiams ir nusikaltėlams buvo prasčiau,
bet prisiminkite kokį palikimą Lietuva gavo po Pirmo pasaulinio karo. Buvo kitas laikotarpis. Tuo metu neviena Europos valstybė gyveno blogiau už Lietuvą. Gerbkime savo praeitį ir pagalvokime kodėl taip buvo buvo.
Tarpukarį iš Lenkijos Į Lietuvą važiuodavo uždarbiauti, taip pat ir pas mano tėvus, kurie buvo ūkininkai.
Taip, prie Smetonos tinginiams, sukčiams ir nusikaltėlams buvo prasčiau,
bet prisiminkite kokį palikimą Lietuva gavo po Pirmo pasaulinio karo. Buvo kitas laikotarpis. Tuo metu neviena Europos valstybė gyveno blogiau už Lietuvą. Gerbkime savo praeitį ir pagalvokime kodėl taip buvo buvo.
Tarpukarį iš Lenkijos Į Lietuvą važiuodavo uždarbiauti, taip pat ir pas mano tėvus, kurie buvo ūkininkai.
O kas ta pirmąjį pasaulinį sukėlė? Ar ne nacionalizmai? Lietuva, kaip nacionalistinė valstybė, ir negalėjo gerai gyventi.
Ir nereikia čia visų, kurie neliaupsina to sunkaus meto, vadinti tinginiais, nusikaltėliai ir t.t. Pagal tokią logiką, netinginiui visur gerai.
Nemanau, kad reikia idealizuoti smetoninę Lietuvą. Buvo ir joje daug negerų dalykų. Na, kad ir 1926 m. perversmas, kitaip manančių persekiojimas, ko netrūksta ir šiandien. Tik metodai skiriasi: vietoj sušaudymo ar sunkiųjų darbų kalėjimo - asmenų marginalizavimas, išmetimas (apribojimas) iš visuomeninio - politinio gyvenimo (pavyzdys R. Paksas). Ir t.t. Straipsnio autorius pateikė labai įspūdingus ir teisingus (tikiuosi) skaičius dėl alkoholio ir emigracijos. Noriu tik vieną prieštaravimą išsakyti jo teiginiui, kad ES buvo sukurta pasiaukojimo ir meilės pagrindu. Mano nuomone, ES-tai grynai didžiojo Europos kapitalo projektas. Ekonomiškai jis naudingas pirmoje eilėje tokioms valstybėms (ir jų privačiam bei valstybiniam kapitalui), kaip JK, Vokietija, Prancūzija. Mes ( turiu omeny mažąsias valstybes, tokias kaip Lietuva, Latvija, Estija ir t.t.)tapome to ES derinio priedėliais, teikiančiomis kvalifikuotą darbo jėgą ir šokančias pagal niekieno nerinktos ES komisijos direktyvų dūdelę.
Jargau, koks nusipezėjimas! Kur, tamstele, istorijos mokėtės? Raudonųjų liberast-tolerastikų klubuose? Pirmas pasaulinis buvo imperijų karas dėl įtakos zonų persidalijimo - Principas tik davė pretekstą.
O Lietuva, kaip tautinė ("nacionalistinė") valstybė, ne tik galėjo, bet ir gyveno gerai. ;)
Na, jei ne 1926 m. perversmas, Lietuva būtų patapusi "tarybų socialistine respublika".
O sajūzas - tikrai jokiu būdu ne altruistinis darinys. Ir dar kiaurai persmirdęs neomarksistine ideologija.
Istorijos pamokose man sakė, kad po I pasaulinio imperijos žlugo ir jas pakeitė nacionalinės valstybės ir, kita vertus, ideologijos - komunizmas, liberalioji demokratija. Bet ir nacionalinės valstybės kūrėsi besivadovaudamos panašiom idėjom. Ne be reikalo Lietuvos himne nėra žodžio "Dievas".
Neaišku, apie kokias imperijas, kovojančias dėl įtakos šnekame? Austriją-Vengriją sudraskė iš vidaus nacionalizmai, toliau Britanija, Prancūzija, Vokietija kaip suvienytos nacionalinės valstybės kovojo dėl galios (nebent šitas nacionalines valstybes dėl jų kolonializmo vadinsim imperijom, bet tai visai ne ta tradicinė imperija, tęsusi šv. Romos imperijos tradicijas).
Dažnai kartojama, kad ES komisija ir pan. niekieno nerinkta. Tarsi čia būtų bėda. Bet blogai ne tai, kad jos niekas nerinko, o, tiksliau kalbant, tai, kad ji neturi teisėtumo giliausia prasme. Valdžios teisėtumas kyla iš dieviškumo, iš substancialumo, o ES tai atmeta arba šitą substancialumą pakeičia technokratiniu projektu. Tai nieko bendro neturi su tuo, rinkta ta valdžia ar ne, bet tik tai, kad ji yra dieviška ir atpažįstama kaip tokia. Nors Karalius tikriausia prasme yra Kristus, nežemiškas, bet ir žemiškoji valdžia yra tik tiek, kiek ji dieviška. Juk Kristus ir šiandien yra su kūnu, tad ir kūnas yra, taip sakant, dieviškas.
Britaniją XXa pradžioje pavadinti ne imperija, o suvienyta nacionaline valstybe demagogijos požiūriu beveik tas pats kaip pasakyti kad prie Smetonos buvo blogiau nei pokario kolhozuose.
Britanija buvo nacionalinė valstybė, su ilgais čiuptuvais, čiulpiančiais syvus iš didelės pasaulio dalies.
Kolchoze turbūt buvo sočiau, nei prie Smetonos. Pripažinkim, kad padėtis be išeities.
Ponas matomai tik skaitė apie pokarinius kolhozus. Dzūkijos šiaurėje kolūkietis už metus darbo kolhoze gaudavo tris su puse maišus avižų ... Kolhozas buvo baudžiava su lozungais ir grėsme už bet ką būti išvežtam. Lyginti su Smetonine Lietuva - absurdas, nebent jūs paleckiukas.
Simptomiška, kad nacionalizmą ir Smetonos Lietuvą juodinantys veikėjai šiltai atsiliepia apie bolševizmą ir kolchozus. :)
O to anonimo "logiką" puikiai atspindi šie teiginiai: "O kas ta pirmąjį pasaulinį sukėlė? Ar ne nacionalizmai?", nes juk "Istorijos pamokose man sakė, kad po I pasaulinio imperijos žlugo ir jas pakeitė nacionalinės valstybės", nors šiaip, tai "Neaišku, apie kokias imperijas, kovojančias dėl įtakos šnekame?" Ką čia ir bepridursi... :)
Aš remiuosi liudininkų pasakojimais. Jie gyveno kolūky ir visko turėjo, linksmai sau šienaudavo. Žinoma, nacionalistai kovojo su stalinistais, bet tai jų tarpusavio ginčai, paprastam žmogui kolūky nebuvo blogiau, nei prie smetonos. O, sako žmonės, ir geriau.
O jūs aklai įsikalę nacionalinės valstybės idėją, nors tai visiška civilizacijos duobė.
Jooo.... ŠITAIP nusišnekėti - čia jau diagnozė... Bet ir atsiranda tokių "kiaurų" bolševikų. :)
PIKC eilinis fanatikas. Turbūt būtum iš tų, kurie saviems lietuviams tarkuoja užpakalius tarka: atseit, ko čia linksminatės, kai mes miške kovojam. Labai mandagu. Pripažinkit, kad kultūros trūksta. Partizanai nebuvo geresni už sovietus, tiesiog jų tikslai skyrėsi. Kiekvienas už save. Tai ne moralinis klausimas, tiesiog karas. Ir nelabai lygiom jėgom. Su keista taktika iš vienos pusės.
Sovietmečiu šitą tamstos mėšlą įvairiais pavidalais ir per įvairiausius šaltinius į smegenis grūdo, tad atsiprašau, diskusijai nematau prasmės. Beje su tokiom moderniai stribiškom pažiūrom jūs anonsuojate kad nesusigaudote kokiame resurse ir kokiai auditorijai savo proklamacijas rašote.
Paprasta tuo laiku gyvenusių žmonių žodžius paskelbti sovietų propaganda ir tada nieks nesiskaito. Atseit - sovietai blogis, partizanai - gėris, angelų pasaulis. Dar plius kokius gražios meilės istorijos ten vyko.
Pvz., kalbant apie kryžiaus žygius, pripažįstama, kad tikslas kilnus, bet ir daug eilinio karo blogybių buvo ir jo dalyviai tikrai nebuvo angelai. Tai tuo labiau kalbant apie Lietuvos vaduotojus, kuri tikrai nėra tas anas, galima pasakyti, kas ir kaip. Kitaip šita nacionalinė propaganda nieko nesiskirs nuo sovietinės.
Tamsta, matosi, tik proapgandos kategorijom mąsto: "nesusigaudote kokiame resurse ir kokiai auditorijai savo proklamacijas rašote.". Manot, noriu įtikinti savo propaganda, kaip jūs? Ne, tiesiog kalbu. Ką, gal man ištarkuosite užpakalį su savo teisinga auditorija kartu?
Rašyti komentarą