Aurelijus Veryga. Šiuolaikiniai degalinių feodalai

Dabar jau net smalsu, kas ir kiek sugebėjo sumokėti ar ką pažadėti politikams, kad alkoholio klausimas degalinėse susilaukė beveik didesnio susidomėjimo nei kitų metų biudžeto svarstymas, ir svarbiausia – viskas skubos tvarka.

Viskas pasiekė tokį lygį, kad Seimo nariai suorganizavo degalinių atstovams leidimą piketuoti šalia Seimo plenarinių posėdžių salės, kai tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų atstovams net su teminiais marškinėliais pasėdėti balkone neleidžiama.

Ačiū žurnalistams, kurie vis tik neleidžia šiam klausimui pasidengti užmaršties dulkėmis, ir visi, kurie turi bent kruopelę blaivaus proto, gali suprasti, kad tiek degalinių atstovai, tiek jų interesams atstovaujantys Seimo nariai blefuoja kas antras žodis.

Štai neseniai LRT laidoje D.Mikutienė teigė, kad trečdalis degalinių jau išnuomojo patalpas prekybai alkoholiu degalinėse kitoms įmonėms, o toje pat laidoje Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D. Jokšienė teigė, kad jų asociacijoje tokių degalinių nėra. Toje pat laidoje D.Mikutienė piktinosi, kad būdamas užimtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas, yra priverstas svarstyti visokius niekinius pasiūlymus. Jau nespėjau paklausti, kodėl piktinasi, nes patys Seimo nariai tuos siūlymus ir pateikė, o tas pyktis panašus į video įrašų portaluose plitusį video vaizdelį apie šunį, kuris kanda sau į koją ir pyksta. Taip pat buvo piktinamasi ir tuo, kad nepalaikomos kompleksinės priemonės.

O dabar labai rimtas klausimas. Be jokio humoro. Seimo nariams. O kur jūs buvote visus tuos ketverius šios Seimo kadencijos metus? Kodėl nebuvo pateiktos jokios kompleksinės priemonės ir kodėl jos skubiai imamos siūlyti dabar, kai susimokoma atšaukti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse? Kas, jei ne Seimo nariai turėjo tas priemones siūlyti?

Taigi, šiek tiek naujos informacijos apie degalines iš esmės.

Kadangi nemažai teko pakeliauti po Lietuvą. Tai paklausinėjau degalinių darbuotojų apie tai, ar jie tikrai neišgyventų be alkoholio. Tai nė vienoje degalinėje darbuotojai nematė jokios problemos, jei alkoholis būtų pašalintas. Atvirkščiai, buvo patvirtinta, kad prekyba alkoholiu daugiausia vyksta vakare ir klientai atvažiuoja toli gražu ne degalų ir vienai ar vienam likusiam darbuotojui „aptarnauti tokius klientus“ nėra saugu. Tai viena. Antra. Pasidomėjus ir paklausinėjus ne tiesiogiai degalinėse, paaiškėjo ir tokių pikantiškų detalių, kad kai kurie degalinių vadovai aiškiomis užuominomis ragino darbuotojus rašyti Seimo nariams laiškus ir davė suprasti, kad su darbu gali tekti atsisveikinti, jei darbuotojai aktyviai nesudalyvaus protestuose.

Trečia ir, tikriausiai, svarbiausia. Pabendravus su jau nebedirbančiais degalinių darbuotojais, taksistais ir net policijos pareigūnais, nusipiešė labai pikantiškas degalinių verslo vaizdelis. Klausiantiems, kodėl degalinės yra kuo nors išskirtinės, palyginti su kitais prekybos centrais ar pardavimo vietomis, dabar jau galima pasakyti labai aiškiai. Degalinė yra vieta, kur naktį realiai būna darbuotojas ir norintiems pažįstamiems klientams parduoda alkoholį. To neįmanoma padaryti prekybos centre, kuris naktį yra realiai uždarytas. Naktį degalinėje parduotas alkoholis nemušamas į kasą, tuo tarpu ryte, kai alkoholį parduoti jau legalu, gėrimai įmušami į kasą. Tai toks tat lietuviško verslo modeliukas.

Jau net neverta priminti apie tai, kad eksperimento metu paaiškėjo, jog degalinės masiškai pardavinėja gėrimus nepilnamečiams.

Taigi visi verksmai apie atleistus darbuotojus ir panašios istorijos yra vertos ne daugiau nei nusikalstamų grupuočių verkšlenimai apie tai, kad teisėsauga palieka juos ir jų vaikus be darbo. Ir nebėra iš ko jų maitinti.