Linas V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje

Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas  ir  reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią.

Profesoriaus Alvydo Nikžentaičio skaitytai paskaitoje „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ senasis kunigaikščių miestelis buvo tik paminėtas,  tokie XX amžiaus pradžios įvykiai, kaip čia pat vykusios Nepriklausomybės kovos, buvo nutylėtos, o  pranešėjui buvo aiškiai per sunku ištarti lietuvišką pavardę, kalbant apie Europinio masto kultūros veikėją Jurgį Giedraitį (Jerzy Giedroyc), kuriam ir buvo skirta didžioji pranešimo dalis (užduoti klausimų nebuvo leista).  Kiekvienas, žinantis, ko ieško, mokantis skaityti ir naudotis kompiuteriu,  profesoriui būtų galėjęs parengti tokį pranešimą per gerą pusvalandį.

Yra pakankamai liudijimų, jog minimas Giedroicas pats būtų norėjęs, kad Lietuvoje jo pavardė būtų lietuvinama – Jurgis Giedraitis. Tačiau renginio organizatoriai savo „dialogo ir bendradarbiavimo forumą“  Lenkijos ir Lietuvos santykiams gerinti pavadino Jerzy Giedroyco vardu.  Toks pavardės pateikimo pasirinkimas jau savaime garsina tam tikras forumo nuostatas ir savivertę.  Juk apie kokią nors draugystę ir bendradarbiavimą iš Lenkijos pusės aiškių  ženklų nėra, užtat forumo veikla slepia atvirai negarsinamą kaimynės „kresų“ politikos nuolankų palaikymą. Forumo valdybos pirmininkas A. Nikžentaitis atvirai reiškia  savo prolenkiškas  pažiūras, ir jo nuomonė, pavyzdžiui, apie lenkiško raidyno mūsų pasuose įvedimą stebėtinai sutampa su „tomaševskininkų“ pažiūromis.

Taigi su  forumo vėliava vykusio renginio (jį parėmė ir verslininkas R. Lapinskas) organizatoriai galės pasidėti riebų paukščiuką: bažnyčia buvo pilna, o klauptuose sėdėjo net aukščiausia Molėtų rajono valdžia. Juk ne vienam smagu būtų prisiglausti prie forumo valdybos narių, tokių lietuviakalbių kaip Virgis Savukinas, Vytautas  Plečkaitis,  Adamas Blaškevičius, Herkus Kunčius (žadėjusio, bet neatvykusio Rimvydo Valatkos)  ir kitų intelektualų, apie kurių poziciją lietuvių kalbos ir valstybės atžvilgiu sunku ką nors „lietuviško“ pasakyti.

Forumas tikrai galėtų pasigirti Niujorko Džiuliardo mokyklos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės, smuikininkės Justinos Auškelytės koncertu (pabaigoje gitara prisiderino ir smuikininkės tėvelis). Jis  nuostabiai skambėjo po bažnyčios skliautais. Žadėta, kad tai ne paskutinis koncertas, o šis buvo tikra širdžiai atgaiva. Tad ir tebūnie forumas  koncertų organizatoriumi, tik nereikia paskaitų, taip gadinančių jautresnę ausį kilniems, aukštiems, dvasingiems  dalykams.