Tęsiasi vajus prieš kryžius Kinijoje: jėga nugriauta virš tūkstančio

Kai prieš dvejus metus Kinijoje, Zhejiang provincijoje, buvo pradėta kryžių griovimo ir nuėmimo nuo bažnyčių akcija, krikščionių bendruomenės protestavo, tačiau daug kas vylėsi, kad šis ateistinės ir komunistinės valdžios uolumo proveržis praeis taip greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau šį kartą, rodos, jie susidūrė su sistemine politika – pasak kai kurių šaltinių, nuo bažnyčių jau nuimta apie 1200 kryžių, o valdžia toli gražu nesiruošia sustoti ir žvelgia į tūkstančius kitų. Dar daugiau, baiminamasi, kad po „eksperimento“ Zhejiang provincijoje bus imtasi represijų visoje šalyje. Kryžių nuėmimas yra pagrindinis akcijos tikslas, bet ne vienintelis: daug atveju, kai buvo nuimtos statulos, nugriauti bokštai, sunaikinta aplinka.

Dažnai kryžių nuėmimas vyksta dramatiškai: kranai ir buldozeriai atvažiuoja lydimi šimtų policininkų, prieš kuriuos stoja antra tiek parapijiečių, protestantų ar katalikų bendruomenių narių, kūnais gindami savo maldos namus. Netrūksta areštų, fizinio stumdymo. Kartais griovėjai laukia keletą dienų, kol žmonių sumažės, kol jie išeis į darbą.

Pateikiami įvairūs griovimo motyvai: kryžiai esą darko aplinką, bažnyčios pastatytos ne pagal planą, kryžiai gali nukristi ir kelia pavojų žmonėms. Tačiau tai yra pretekstai, o ne tikrosios priežastys. Kalbant apie pastarąsias, daug kas spėja, jog kinų komunistų partija sparčiai šalyje augančią krikščionybę ir jos mokymą mato kaip pavojų savo galios monopoliui, pavyzdžiui, doktriną apie laisvę, kaip Dievo duotą, viena vertus, ir kitų valstybių instrumentą, kuris leidžia kištis į jos reikalus, antra vertus.

Krikščionybės Kinijoje augimas iš tiesų įspūdingas. Nors trūksta išsamių duomenų ir tyrimų, spėjama, kad protestantų ir katalikų skaičius siekia dešimtis milijonų, gal net arti šimto milijonų. XX amžiaus viduryje jų buvo apie 4 milijonus. Jei tai tiesa, statistiniu požiūriu Kinija yra skaitlingiausia ateistų šalis ir tuo pat metu tampa valstybe, su viena iš didžiausių krikščionių populiacijų pasaulyje. Sociologai kalba ir apie kitų religijų atgimimą. Tad ne atsitiktinai kinų komunistų partija, oficialiai ateistinė, jau keletą kartų perspėjo savo 87 milijonus narių, kad jie turi laikytis valstybinės ideologijos ir neturi lankytis religinėse ceremonijose...

Kryžių griovimo vajus pasiekė tokį mastą, kad reagavo net „Patriotinė asociacija“: tai praėjusio amžiaus viduryje įsteigtas darinys, į kurį turėtų įsirašyti visi katalikai ir protestantai, norėdami gauti legalumo statusą. Kadangi tai reiškia ir komunistinę kontrolę bei primetimą, daug kas vengia tai padaryti, todėl Kinijoje krikščionių bendruomenė yra tarsi padalinta šio dvigubo statuso. „Patriotinė asociacija“ paskelbė iš tiesų retą žingsnį: paprastai lojali valdžiai, šį kartą ji pareiškė, kad kryžių nuėmimas yra žeminantis, neteisingas ir neturi liesti bažnyčių, kurios yra registruotos ir pastatytos pagal visus reikalavimus. Tačiau tai, rodos, griovimo politikos neįtakojo.

„Patriotinė asociacija“ perspėjo, kad tokie veiksmai sukels nepageidaujamą piliečių tolimo nuo valdžios efektą. Tai iliustruoja viename žinių agentūros „AP“ pranešime cituojami kelių pasipiktinusių parapijiečių katalikų, stebėjusių savo maldos namų išniekinimą, klausimai ir žodžiai: „Ar vyriausybė neskelbia pripažįstanti religijos laisvę? Kodėl jie be paaiškinimo naikina mūsų simbolį? Mes nepažeidinėjome įstatymų, nes nesipriešinome vyriausybei, mes buvo geri ir įstatymo klausantys piliečiai“.

Katalikiška žinių agentūra „Asianews“ cituoja Wenzhou – kinų „Jeruzalės“ – vyskupijos klero atvirą laišką, kuriuo, viena vertus, kreipiamasi į valdžią, raginant nutraukti neteisybę ir į dešimtis milijonų krikščionių, prašant netylėti, matant šią neteisybę. Laiške pakartojama – kinų katalikai nori gerais piliečiais, savo tikėjimą išgyvendami harmonijoje su kinų kultūra.

Rugpjūčio 13 dieną viešą kreipimąsi paskelbė ir kardinolas Johnas Tongas iš Honkongo, buvusį britų protektoratą, kuris yra Kinijos teritorija, bet tuo pat metu išlaikė daugiau laisvių ir teisių.

Per paskutinius du metus, rašo kardinolas, ant tūkstančio bažnyčių, protestantų ir katalikų, iškelti kryžiai Zhejiang provincijoje buvo išardyti jėga. Tarp sunaikintų buvo daug, kurie pastatyti turint visus leidimus.  Kai kuriais atvejais kunigai ar tikintieji, teisėtais būdais gynę savo tikėjimą, buvo įkalinti, keliant įtampą parapijose. Šie įvykiai kelia didelį nerimą tarp krikščionių, vietinių ir užsienyje, dėl vyriausybės politikos religijos laisvės atžvilgiu.

Nuoširdžiai ir skubiai kviečiu, tęsia kardinolas, kad centrinė vyriausybė, kompetentingi organai ir Zhejiang provincijos autoritetai pradėtų tyrimą; kad nelegalūs kryžių griovimai būtų sustabdyti; kad visi gerbtų konstitucijos pirmumą ir šalies valdymo pagal įstatymą principą.

Jis kreipėsi ir į Honkongo katalikus, prašydamas pasirinkti vieną kurią atgailos formą ir ypatingai melstis už religijos laisvę, tikėjimo orumą, solidarizuojantis su broliais ir seserimis Zhejiange.