Ingrid Carlqvist, Lars Hedegaard. Švedija: Vakarų išprievartavimų sostinė

Larsas Hedegaardas

1975 metais Švedijos parlamentas vieningai nusprendė paversti anksčiau buvusią homogenišką Švediją multikultūrine šalimi. Praėjus 40 metų nuo šio sprendimo matyti dramatiškos to pasekmės: nuo to laiko nusikaltimų skaičius šalyje išaugo net 300 procentų.

Tačiau jeigu pažvelgtume tik į išprievartavimų statistiką, pamatytume dar tragiškesnį pokytį. 1975 metais policijoje buvo užregistruotas 421 išprievartavimo atvejis. 2014 metais tokių atvejų jau buvo užregistruota 6620. Tai net 15 kartų arba 1472 procentais daugiau nei prieš 40 metų.

Šiuo metu Švedija pagal išprievartavimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, užima antrąją vietą pasaulyje. Švediją, kurioje fiksuojamas 53,2 išprievartavimai 100 tūkst. gyventojų, lenkia tik Lesotas - maža šalis Pietų Afrikoje.

Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos pateikti duomenys rodo, jog 2011 metais 29 tūkst. Švedijos moterų teigė buvusios išprievartautos (o tai reiškia, kad į policiją kreipėsi tik 25 procentai visų išprievartavimų aukų).

[...]

Be precedento

1975-aisiais, kai politikai nusprendė, kad Švedija turi tapti multikultūrine valstybe, šalies populiacija siekė 8,2 mln. 2014 metais ji jau siekė 9,7 mln., o tai reiškia, kad per beveik 40 metų ji išaugo daugiau nei 18 procentų. Tačiau šis gyventojų skaičiaus augimas yra tiesiogiai susijęs su imigracija. Švedės vidutiniškai gimdė po 1,92 vaiko, kai tuo tarpu imigrantės - po 2,24. Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad šioje statistikoje antros kartos imigrantai jau laikomi švedais.

Šis gyventojų skaičiaus augimas Švedijoje neturi precedento. Dar niekada šios šalies istorijoje gyventojų skaičius taip greitai neaugo. Švedija šiuo metu yra greičiausiai auganti šalis Europoje.

Paskutinius 10-15 metų imigrantai į šalį plūdo daugiausia iš musulmoniškų šalių: Irako, Sirijos ir Somalio. Ar gali šis imigrantų antplūdis paaiškinti ir taip greitai išaugusį išprievartavimų skaičių? Sunku tiksliai atsakyti, nes Švedijos įstatymai draudžia registraciją, paremta žmonių kilme ar religija. Tačiau akivaizdu, kad dauguma imigrantų iš Artimųjų Rytų turi visiškai kitokį požiūrį į moteris nei skandinavai. Nors Švedijos politikai bei žiniasklaida ir bando įtikinti šalies piliečius, kad visi, peržengę Švedijos sieną, staiga tampa tokie patys kaip tie, kurių protėviai čia gyvena nuo senovės, faktai rodo ką kitą.

Paskutinis statistinis imigrantų nusikaltimų skaičiaus tyrimas ir palyginimas su švedų padarytų nusikaltimų skaičiumi buvo atliktas 2005 metais. Tačiau net ir šio tyrimo rezultatai beveik neviešinami. O visi, kurie jais remiasi viešoje erdvėje, yra sumaišomi su žemėmis.

Etninių grupių šmeižimas

Michaelas Hessas, vietinis politikas iš Švedijos Demokratų partijos, ragina švedus žurnalistus tirti islamo požiūrį į moteris ir tai, kaip šis požiūris galimai lėmė itin didelį išprievartavimų skaičių Kairo Tahrir aikštėje vadinamojo Arabų pavasario metu. „Kada jūs, žurnalistai, suprasite, kad pačioje islamo kultūroje giliai įsišaknijusi praktika prievartauti ir smurtauti prieš moteris, atsisakančias sutikti su islamo mokymu? Yra stiprus ryšys tarp išprievartavimų skaičiaus Švedijoje ir į šalį plūstančių imigrantų iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos skaičiaus“, - teigė Hessas.

Dėl šio teiginio Michaelas Hessas buvo paduotas į teismą, kaltinant jį „etninių grupių šmeižimu“. Praėjusių metų gegužę vyrui buvo skirta lygtinio įkalinimo bausmė ir piniginė bauda. Šį sprendimą jis apskundė aukštesniajam teismui.

Michaelas Hessas daugelį metų gyveno musulmoniškose šalyse ir todėl yra gerai pažįstamas su islamo požiūriu į moteris. Teismo proceso metu, vyras pateikė įrodymų, kaip šariato teisė kalba apie išprievartavimus, bei statistiką, rodančią, jog daugumą išprievartavimų Švedijoje atlieka musulmonai. Tačiau teismas nusprendė, kad šie faktai yra nesvarbūs.

[...]

Statistiniai įrodymai

Kokias išvadas galima padaryti iš prieinamos statistikos?

Pateikdamas įrodymus teisme, Michaelas Hessas pasinaudojo visa prieinama imigrantų nusikalstamumo Švedijoje statistika, kol ji dar buvo renkama. Jis stengėsi rasti atsakymus į du klausimus:

• Ar yra ryšys tarp išprievartavimų dažnumo ir užsieniečių skaičiaus šalyje?

• Ar yra ryšys tarp išprievartavimų dažnumo ir tam tikrų konkrečių imigrantų grupių šalyje?

Atsakymas į abu klausimus buvo teigiamas. 21 tyrimo ataskaitos, pradedant XX a. 7 deš. ir iki pat mūsų dienų vienbalsiai tvirtina tą patį: užsieniečiai buvo žymiai dažniau įsivėlę į išprievartavimus nei švedai. Ir šis skirtumas tarp užsieniečių ir švedų vis auga:

• 7-8 deš. imigrantai nuo 1,2 iki 2,6 kartų dažniau nei švedai buvo įsivėlę į išprievartavimus.

• 9 deš. - nuo 2,1 iki 4,7 kartų.

• 10 deš. - nuo 2,1 iki 8,1 karto.

• XXI a. - nuo 2,1 iki 19,5 kartų.

Net kai įtraukiame tokius kintamuosius kaip amžius, lytis, klasė ir gyvenamoji vieta, vis tiek išlieka didelis skirtumas tarp imigrantų ir švedų.

Tyrimų ataskaitos apie nusikaltimus Švedijoje tapo retenybe, tačiau tarp aštuoniolikos, kurie buvo atlikti 1990-2010 metais, net vienuolika buvo susiję su išprievartavimais. Du iš šių tyrimų tyrė ryšį tarp prievartavimų ir imigracijos, ir abu jie patvirtino, kad toks ryšys egzistuoja.

Šie duomenys yra prieinami politikams ir žiniasklaidai, tačiau jie vis tiek yra įsitikinę, kad tai neatspindi realybės.

Akį rėžiantis neatitikimas

Kaip tuomet yra, kad 2008 metais Švedijos kaimynėje Danijoje buvo užfiksuoti tik 7,3 išprievartavimai 100 tūkst. gyventojų, o Švedijoje - net 53,2?

Danijos teisinė reguliacija šioje srityje yra panaši į Švedijos, todėl nėra akivaizdžios priežasties teigti, kad danės turėtų būti žymiai rečiau linkusios pranešti apie išprievartavimus nei švedės.

2011 metais Švedijos policijai buvo pranešta apie 6509 išprievartavimo atvejus, o Danijos policijai - tik apie 392. Danijoje gyvena maždaug dvigubai mažiau žmonių nei Švedijoje, tad net jeigu turime omenyje populiacijų dydžio skirtumą, neatitikimas tarp šalių vis tiek rėžia akį.

Švedijoje pareigūnai daro viską, kad nuslėptų prievartautojų kilmę, o Danijoje oficiali statistikos tarnyba atskleidė, kad 2010 metais daugiau nei pusė visų nuteistų prievartautojų buvo imigrantai.

2006 metais Christine Hjelm iš Karlstadso universiteto atliktas tyrimas parodė, kad 2002 metais 85% visų, bent dvejų metų laisvės atėmimo bausme už išprievartavimą nuteistų nusikaltėlių buvo pirmos arba antros kartos imigrantai.

1996 metų Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos tyrimas nustatė, jog imigrantai iš Šiaurės Afrikos (Alžyro, Libijos, Maroko ir Tuniso) 23 kartus dažniau įsiveldavo į prievartavimus nei švedai vyrai. Atitinkamai, vyrai iš Irako, Bulgarijos ir Rumunijos į prievartavimus įsiveldavo 18-20 kartų dažniau.

Grupiniai išprievartavimai

Paskutinius porą dešimtmečių Švediją drebina naujas reiškinys - grupiniai išprievartavimai, kurie iki tol šalies kriminalinėje istorijoje buvo praktiškai neaptinkami. Nuo 1995 iki 2006 tokių nusikaltimų skaičius pastebimai išaugo, tačiau nuo 2006 metų šia tema nėra atliktas nei vienas tyrimas.

Vienas iš baisiausių tokių nusikaltimų įvyko 2012 metais, kai 30 metų amžiaus moteris buvo išprievartauta aštuonių prieglobsčio šalyje prašančių vyrų. 

Septyniems vyrams už tai buvo skirtos nuo 4,5 iki 6,5 metų laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės paprastai dar trečdalių sumažinamos, tad neilgai trukus vyrai vėl bus laisvėje ir pasiruošę naujiems išpuoliams - tikriausiai prieš kitatikes moteris.

[...]

Šį mėnesį visa populiarioji Švedijos žiniasklaida pranešė apie žiaurų grupinį išprievartavimą kruiziniame laive, iš Stokholmo plaukiančiame į Suomiją. Antraštės taip apibūdino įvykį:

„Keli švedai vyrai įtariami išprievartavimu kruiziniame laive Finland Ferry“ (Dagens Nyheter); „Šeši švedai vyrai kabinoje išprievartavo moterį“ (Aftonbladet); „Aštuoni švedai įtariami išprievartavimu laive“ (Švedijos naujienų agentūra) ir t.t.

Paaiškėjo, kad septyni iš aštuonių įtariamųjų buvo iš Somalio ir vienas buvo iš Irako. Nei vienas iš jų neturėjo Švedijos pilietybės, taigi net ta prasme jie nebuvo švedai. 

Internete veikianti radijo stotis Granskning Sverige paskambino laikraščiams Aftonposten ir Expressen ir paklausė, kodėl šie savo atraštėse apibūdino nusikaltėlius kaip „švedus vyrus“, nors šie buvo iš Somalio. Žurnalistai atsakė, kad tai nėra svarbu, galiausiai apkaltino pačias moteris ir nutraukė pokalbį.

Versta iš Gatestoneinstitute.org