Liūda Rugienienė. Bendras darbas Lietuvai (II)

Pirmą teksto dalį rasite čia

***

Komisijos darbo pradžia

Pagal Seimo nutarimą Nr. I–776 visų Seime atstovaujamų partijų frakcijos turėjo teisę į Komisiją paskirti po vieną atstovą. Buvo paskirti šie Seimo nariai: Nijolė Ambrazaitytė (Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Balys Gajauskas (Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas), Romualdas Ozolas (Centro sąjungos pirmininkas), Saulius Pečeliūnas (Lietuvos demokratų partijos pirmininkas), Everistas Raišuotis (Lietuvos demokratinė darbo partija), Aloyzas Sakalas (Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas), Mečislovas Treinys (Lietuvių tautininkų frakcijos seniūno pavaduotojas), Ignacas Uždavinys (Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas), Albinas Vaižmužis (Valstiečių partijos pirmininkas).

LR Seimo ir JAV LB atstovų komisijos nuostatuose pažymima, kad Komisija išsirenka du pirmininkus: vieną – LR Seimo atstovai, o kitą – JAV LB Tarybos atstovai. Iš Seimo atstovų pusės Komisijos pirmininko postas atiteko E. Raišuočiui, daugumos partijos atstovui. Pirmininkas D. Skučas buvo Lietuvoje, dirbo krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus patarėju, tad turėjo galimybę susitikinėti su į Komisiją paskirtais Seimo atstovais, glaudžiai bendradarbiauti su E. Raišuočiu. Bendram darbo reglamentui buvo suderinti siūlymai, pasirinktos pagrindinės posėdžių temos (kultūra, švietimas ir Lietuvos saugumas, stojimas į NATO), parengta darbotvarkė. Kitų JAV LB atstovų pasitarimai taip pat vyko laiškais, pokalbiais telefonu, nes bendravimas internetu dar nebuvo plačiai išplitęs.

Beveik visus LR Seimo atstovus pažinojome. Jei kam nors iš Komisijos narių teko nuvykti į Lietuvą, jie tardavosi su Seimo atstovais. Jokių ryškių nesutarimų nebuvo. Bendram darbui buvo paruošta gera dirva, laukėme pirmosios sesijos.

Posėdžiai įvyko 1996 m. kovo 18–22 dienomis. Tuo metu Seimui vadovavo Česlovas Juršėnas (LDDP). Prieš pradėdami posėdžiauti buvome pakviesti susipažinti su Seimo pirmininku. Jis nuoširdžiai mus pasveikino, žadėjo atidžiai sekti sesijos eigą, tikėjosi pozityvių rezultatų, be kurių tolesnė Komisijos veikla negali būti užtikrinta. Č. Juršėnas kreipėsi į Komisiją prašydamas, kad reaguotų į Rusijos Dūmos nutarimą atkurti Sovietų imperiją. Reagavimą Č. Juršėnas pavadino „egzaminu“, kartu įspėjo, kad bet koks Komisijos veiklos politizavimas neturės rezultatų. Prasidėjus posėdžiams svarstėme, ar mums būtina reaguoti į Rusijos Dūmos nutarimą, tai nebuvo Komisijos užduotis, tačiau sutarėme, kad vardan sklandesnio bendradarbiavimo reikia įvykdyti Č. Juršėno prašymą. Komisijos parengtą pareiškimą Dūmai Seimo nariai sutiko pozityviai.

Pirmąją Komisijos posėdžių dieną vienas iš svarbiausių darbų buvo patvirtinti LR Seimo ir JAV LB atstovų komisijos reglamentą. Dar prieš posėdžius Komisijos atstovai tarėsi ir derino reglamentą, kad nebūtų sudėtinga patvirtinti. Pataisų buvo labai mažai ir tos pačios neesminės. Patvirtinti keli svarbūs punktai: sprendimus Komisija priima posėdyje dalyvaujančių narių bendru sutarimu; į Komisijos posėdžius konsultuotis ir išklausyti informacijos gali būti kviečiami LR Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir visuomeninių institucijų atstovai, JAV LB Tarybos prezidiumo ir KV pirmininkai ar jų atstovai, ekspertai iš Lietuvos, JAV ir kitų valstybių. Sutarta, kad Komisijos nariai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę Lietuvoje rinkti ir gauti informaciją su jos veikla susijusiais klausimais. Komisijos posėdžiai yra atviri visuomenei ir spaudos atstovams; Komisijos nariai gauna pranešimus apie Komisijos priimtų nutarimų vykdymą; Komisija rinksis du kartus per metus.

Prasidėjo ilgai lauktas oficialus dialogas tarp LR valstybės pareigūnų ir JAV Lietuvių Bendruomenės.

Patvirtinus reglamentą pirmosios dienos darbas tuo nesibaigė. Svarstyta kita labai svarbi tema: Lietuvos kultūriniai mainai su JAV ir JAV LB. Pranešėjai – LR kultūros ministerijos sekretorius Vytautas Balčiūnas, Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Bronius Genzelis, JAV LB atstovė Komisijoje L. Rugienienė, Lietuvos dailės ir muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėja Silvija Vėlavičienė. Pašnekovai iškėlė daug svarbių su kultūra susijusių reikalų. Kalbėta apie bendrus didžiuosius renginius su JAV LB, regioninių muziejų susisteminimą, kultūrinių vertybių grįžimą iš išeivijos. R. Budrys rūpinosi palikimo klausimais: M. K. Čiurlionio dailės galerijos rinkiniu, kur buvo Povilo Puzino, Miko Šileikio kolekcijos, domėjosi Prano Domšaičio darbų perkėlimu. S. Vėlavičienė kalbėjo apie knygų grąžinimą į Lietuvą ir visą JAV lietuvių spaudą, kuri komplektuojama su dideliu vargu. L. Rugienienė kalbėjo apie etninės kultūros išlaikymą užsienyje ir apgailestavo, kad Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai minėti Lietuvoje sudarytas įspūdingas komitetas, kuris net dvejiems metams yra suplanavęs įvairius leidinius, renginius, tačiau planuojant nebuvo galvojama apie visą tautą, kuriai sukaktis taip pat yra labai brangi. B. Genzelis pageidavo, kad minėjimas taptų tautos švente, reikėtų parodyti, kodėl knyga išėjo Karaliaučiuje. Renginys įtrauktas į UNESCO. Generalinėje asamblėjoje Rusijos atstovai neprieštaravo, todėl, B. Genzelio nuomone, sukaktį bus galima paminėti ir knygos išleidimo vietoje.

Rezoliucijoje kultūriniais reikalais pirmuoju punktu buvo išreikšta, kad „tautos integralumas yra svarbus Lietuvos valstybės demokratėjimui ir gerovės ugdymui. Tautos integralumą bus galima pasiekti, jeigu valstybė ir organizuota visuomenė veiks sąmoningai ir įtakingai. Tautos integralumas remiasi tautiniu identiškumu, kuris apima gimtąją kalbą, bendrą praeitį ir bendros ateities viziją. Tautinį identitetą praturtina tautos narių kūrybingumas ir etninės kultūros ugdymas.“ Šios mintys – pradai „Integralios tautos“ dokumento rengimui. Lietuvos kultūros ministerijai buvo siūloma tiesiogiai bendradarbiauti su JAV LB Krašto valdyba, dirbti su JAV LB pagal abiejų pusių galimybes, sudarant sąlygas įtraukti Amerikos lietuvius į Lietuvos kultūrinių įvykių planavimą bei organizavimą. Lietuvos kultūros ministerija buvo raginama kartu su JAV LB Kultūros taryba sudaryti bendrą darbo grupę.

Kita pagrindinė svarstybų tema buvo švietimas. Pranešėjais buvo JAV LB Komisijos atstovas V. Maciūnas, LR švietimo ir mokslo sekretorius Jonas Puodžius, B. Genzelis, susitikta su švietimo ir mokslo ministru Vladislovu Domarku. Pranešėjai J. Puodžius ir B. Genzelis supažindino su Lietuvos švietimo ir mokslo sistema bei su ja susijusiomis problemomis. V. Maciūnas kalbėjo apie JAV LB paramą Lietuvai mokslo srityje ir lituanistinį švietimą JAV. Po ilgokų diskusijų ir aiškinimosi buvo priimta rezoliucija „Dėl švietimo Lietuvoje ir JAV lituanistinėse mokyklose“. Joje pabrėžiama, „kad JAV ir kituose kraštuose veikiančios lituanistinės mokyklos yra labai svarbus lietuviškumo išlaikymo ir ugdymo veiksnys, todėl prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybę teikti joms kuo gausesnę mokymo medžiagą, o Rytų kraštuose esančioms mokykloms ir materialinę paramą; /.../ yra tikslinga Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai kreiptis į JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybą, kad JAV Lietuvių Bendruomenė paskirtų savo atstovus į Lietuvos valstybės mokslo tarybą bei Lietuvos švietimo tarybą, užtikrinant jiems sąlygas efektyviai įsijungti į bendrą darbą Lietuvos švietimo sistemos labui; /.../ siekiant pilnavertės dorovingos asmenybės ugdymo kartu su dalykinių disciplinų mokymu yra būtinas tikybos, etikos, tautos kultūros pažinimo dėstymas.“ Rezoliucija taip pat skatino Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos ir APPLE organizacijos bei Atviros Lietuvos fondo bendradarbiavimą.

Viena iš aktualiausių sesijos temų buvo Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetai: Lietuvos stojimo į NATO perspektyva ir JAV lietuvių galima įtaka šiame procese. Pranešimus darė užsienio reikalų ministras Povilas Gylys, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ir ambasadorius Česlovas Stankevičius, JAV LB KV pirmininkė ir Komisijos narė R. Narušienė ir Komisijos pirmininkas D. Skučas. Pranešimai buvo informatyvūs ir JAV LB labai svarbūs, nes Vašingtone buvo likusi tik viena JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos įstaiga (direktorė Asta Banionytė), kuri rūpinosi įstojimu į NATO.

Č. Stankevičius kalbėjo apie tuometinę realybę – natūralaus pasidalijimo liniją tarp NVS ir plečiamos Europos Sąjungos. Visose srityse, įskaitant saugumo ir gynybos sritį, vyksta savarankiška integracija. „Bendradarbiavimas tarp Rusijos ir NATO, tarp NATO ir Ukrainos, tarp NATO ir NVS, tarp vieningos Europos ir vieningos integralios Eurazijos duoda prielaidas šiai sienai tapti bendradarbiavimo, normalios kaimynystės siena. Ji netaps konfrontacijos linija, jei niekas nė vienoje jos pusėje nevykdys agresyvios ekspansionistinės ar kokios nors kitokios politikos.“

Apie tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių P. Gylys kalbėjo: „Dėl tranzito konsultavausi aukščiausiais lygiais, niekas nepritarė Karaliaučiaus blokavimui, kadangi bet koks blokavimas yra įtampos kėlimas. Mes derėjomės su Rusija. Tai, kad neturime sutarties dėl tranzito (tokia sutartis galėjo būti, Rusija jos norėjo), daro didelę įtaką. Ateityje iškils šis klausimas: Rusija turi turėti būdus, kaip prieiti prie Karaliaučiaus. Jie gali važiuoti per Lietuvą, per Lenkiją ir plaukti Baltijos jūra į Karaliaučių. Mums istorija padovanojo situaciją, kurioj visi, ir Rytai, ir Vakarai, galvoja, kad mes turim prisiimti tranzito problemos sprendimą. Bet mes nekalti, kad buvom inkorporuoti, okupuoti, po to išsivadavome, ir Karaliaučius liko kaip „dovana“. Manau, kad tai yra tarptautinės bendruomenės klausimas. Kodėl gi nesinaudoti Lenkijos keliais?“

L. Linkevičius dėstė savo mintis apie įstojimą į NATO: „Jei kalbėsim apie tikslą, ko mes norėtume, tai, aišku, paramos stojant į NATO, į Europos struktūras, nes JAV balsas yra labai svarbus, jų laikysena ir požiūris į tai, kaip mes einame tuo keliu, pakoregavimas kai kur to kelio, patarimai, kur turėtų būti akcentai sudėti, būtų labai vertingi. Parama bus tada, kai mes koordinuosime šį procesą.“ Komisijos priimtame pareiškime „Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų“ teigiama, „kad Lietuvos narystė NATO yra būtina sąlyga Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Lietuvai siekiant tapti NATO nare būtina tuo pačiu metu veikti tiek politinėje, tiek karinėje srityje. /.../ Labai svarbu: operatyviai keistis informacija tarp Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Lietuvių Bendruomenės įstaigos Vašingtone; krašto apsaugos sistemos darbuotojai turi sparčiai mokytis bent vienos iš NATO oficialiai vartojamų kalbų; sąmoningą Lietuvos apsisprendimą tapti NATO nare būtina aiškinti pasaulio visuomenei ir įtakingiems politikos veikėjams; tikslinga kviesti į Lietuvą atitinkamus JAV Senato, Kongreso ir kitus valdžios narius, kad jie susipažintų su esama padėtimi.“

Posėdžiuose taip pat buvo svarstomas išeivijos grįžimas į Lietuvą. Pranešimą tuo klausimu padarė Komisijos JAV LB atstovas J. Ardys.

Trečią teksto dalį rasite čia

Nepriklausomybės sąsiuviniai