Peter Kreeft. Dievas ar ateizmas - kas racionaliau?

Išvadai, kad Dievas egzistuoja, nereikia tikėjimo. Ateizmui reikia tikėjimo.

Ar racionalu tikėti Dievu? Dauguma žmonių mano, kad tikėjimas ir protas yra priešingybės, jog tikėjimas Dievu ir logiškai pagrįstas mąstymas yra kaip aliejus ir vanduo. Jie klysta. Tikėjimas Dievu yra racionalesnis už ateizmą. Logika gali įrodyti, kad Dievas yra. Jei pažvelgsite į visatą atviru protu, tuomet pamatysite, kiek daug joje yra Dievo pirštų atspaudų.

Gerai būtų pradėti nuo Tomo Akviniečio, didžio XIII a. filosofo ir teologo, argumento. Argumentas prasideda nuo ne itin stulbinamo pastebėjimo, kad viskas juda. Tačiau niekas nejuda be priežasties. Kažkas turėjo sukelti judesį, taip pat kažkas turėjo lemti ir sukėlėjo veiksmą ir taip toliau. Tačiau ši sukėlimų grandinė negali tęstis be galo. Tai turi turėti pradžią. Turėtų būti nepajudinamas visatos išjudintojas, pirmasis dėmuo, kuris pradeda visą judesių grandinę, nes nė vienas dalykas negali pradėti judėti pats.

Modernus prieštaravimas šiems argumentams būtų, kad kai kurie kvantinės mechanikos judesiai, pavyzdžiui, radioaktyvusis skilimas, neturi jokios matomos priežasties. Tačiau sekundėlę stabtelkime. Tai, kad mokslininkai nemato priežasties, nereiškia, jog jos nėra. Tai reiškia, kad jie vis dar jos neatrado. Galbūt kažkurią dieną jie tai padarys. Tačiau po to atsiras dar viena priežastis, kurią reikės ištirti, kad paaiškintų atrastąją. Ir taip toliau, ir taip toliau. Tačiau mokslas niekada neatras pačios pirmosios priežasties. Tai nėra priekaištas mokslui. Tiesiog pirmoji priežastis slypi už mokslo srities.

Kitas būdas paaiškinti šį argumentą yra tai, kad kiekvienas prasidėjęs dalykas turi savo priežastį. Niekas negali ateiti iš nieko. Taigi, jei nėra pirmosios priežasties, negali būti antrosios ir nieko iš viso negali būti. Kitais žodžiais tariant, jei nėra kūrėjo, negali būti ir visatos.

Tačiau galėtumėte paklausti – kas jei visata neturi apibrėžto amžiaus? Ką gi, šiandien jau visi mokslininkai sutinka, kad visata nėra neapibrėžto amžiaus – ji prasidėjo didžiojo sprogimo metu. Jei visata turėjo pradžią, tuomet iki tol ji turėjo neegzistuoti. Ir dalykai, kurių kažkuriuo metu neegzistavo, turi turėti savo priežastį.

Didžiojo sprogimo kosmologija patvirtina šį argumentą. Dabar mes žinome, kad visata atsirado prieš 13,7 milijardo metų, ir iki šiol ji plečiasi ir vėsta. Nė vienas mokslininkas tuo neabejoja, nors prieš tai, net ir kai buvo šis dalykas moksliškai įrodytas, buvo sakančių, jog tai yra „užmaskuotas kreacionizmas“. Dabar pridėkime prie šios prielaidos antrą labai logišką prielaidą, priežastingumo principą, kad niekas neprasideda be adekvačios priežasties, ir gausime išvadą – jei buvo didysis sprogimas, tuomet turėjo būti ir „Didysis sprogdintojas“.

Bet ar „didysis sprogdintojas“ yra Dievas? Kodėl tai negalėtų būti tiesiog kita visata? Kadangi Einšteino reliatyvumo teorija teigia, kad laikas yra giminigas materijai, o materija atsirado prieš 13,7 miliardo metų, taigi laikas atsirado taip pat tuo metu. Ir net jeigu prieš Didįjį sprogimą buvo laikas, net jeigu buvo metavisata, į kurią įeina daug visatų su daug didžiųjų sprogimų, kas pagal stygų teoriją yra matematiškai įmanoma – visa tai taip pat turi turėti pradžią.

Absoliuti pradžia yra tai, ką dauguma žmonių vadina „Dievu“. Keletas ateistų mano, kad tikėjimas begaliniu skaičiumi kitų visatų yra racionalesnis nei kūrėjo pripažinimas. Nesvarbu, kad nėra jokių empirinių įrodymų, jog kuri nors iš tų nežinomų visatų egzistuoja, jau nekalbant apie tūkstančius jų.

Kiek toli mokslininkai eis, vengdami pripažinti, kad Dievas sukūrė visatą? Štai ką sakė Stanfordo fizikas Leonardas Susskindas: „Tikri mokslininkai atsisako pagundos aiškinti pasaulio sukūrimą dievišku įsikišimu. Vengiame bet kokių pasaulio paaiškinimų, kurie nesiremia fizikos dėsniais.“ Tačiau moderniosios fizikos tėvas seras Izaokas Niutonas aistringai tikėjo Dievu. Ar jis nebuvo tikras mokslininkas? Ar galima būti mokslininku, tikėti Dievą ir nebūti laikomam apgaviku? Pagal Susskingą, greičiausiai, ne. Kas iš tiesų šioje diskusijoje yra ribotai mąstantys?

Išvadai, kad Dievas egzistuoja, nereikia tikėjimo. Ateizmui reikia tikėjimo. Reikia tikėjimo, kad galėtum manyti, jog viskas atsiranda iš nieko. Kur kas racionaliau šioje vietoje atrodo manyti, kad viskas ateina iš Dievo.

Peteris Kreeftas yra filosofijos profesorius Bostono universitete ir daugelio gausiai perkamų knygų autorius, ne viena jų išversta ir į lietuvių kalbą.

Iš catholiceducation.org vertė Vaiva Lanskoronskytė